Gidė Domi Paryžiuje, Prancūzijoje

Name: Gidė Domi Paryžiuje, Prancūzijoje
Address: Paris, FR
Telephone: +37067311999
Price range: ££

Page d'Accueil
France
Paris
Gidė Domi Paryžiuje, Prancūzijoje

Licenzijuota gidė. Ekskursijos lietuvių kalba Paryžiuje ir kituose Prancūzijos regionuose, muziejuose bei istoriniuose objektuose.

Istorija, menas, kultūra ir maistas. Individualūs turai, kelionių planavimas ir patarimai. Susisiekite [email protected]

12/09/2026

Kodėl prancūzai pasisveikindami bučiuojasi?

Kai atvykau gyventi į Prancūziją, prie vieno dalyko man buvo ypač sunku priprasti – prie garsiojo „la bise“, pasisveikinimo bučiniais į skruostus.

Mums, lietuviams, tai nėra taip įprasta. Susitinki su pažįstamais arba pirmą kartą esi pristatomas žmonėms draugų kompanijoje – ir štai visi iš eilės sveikinasi bučiniais į skruostus.

Pradžioje man būdavo šiek tiek nejauku. Dar ir galvoji: nuo kurio skruosto pradėti? Kiek kartų bučiuotis? Du? Tris? O gal keturis?

Bet metai Prancūzijoje padarė savo.

Vieną dieną grįžusi į Lietuvą supratau, kad „la bise“ jau tapo mano pačios įpročiu. Susitikusi pažįstamus ar pristatyta naujiems žmonėms draugų kompanijoje, visiškai natūraliai artėdavau pasisveikinti prancūziškai. O tada pamatydavau nustebusį žmogaus žvilgsnį ir prisimindavau: aš juk Lietuvoje!

Ir būtent tada man pasidarė įdomu: o iš kur apskritai atsirado ši prancūziška tradicija?

Kodėl bučinys į skruostus tapo tokia svarbia kasdienio bendravimo dalimi? Kodėl skirtinguose Prancūzijos regionuose skiriasi net bučinių skaičius?

10/09/2026

Paryžius nenustoja manęs stebinti, nors jo gatvėmis vaikštau jau daugybę metų. 😊

Šiandien, eidama per elegantišką 8-ąjį rajoną, visai netoli Monso parko, dar kartą sustojau prie šio nepaprasto pastato. Tarp šviesių, klasikinių Paryžiaus namų staiga iškyla ryškiai raudona kinų stiliaus pagoda!

Kaip ji čia atsirado?

Tai Maison de Loo, dar vadinama Raudonąja pagoda. Iš pradžių šioje vietoje stovėjo įprastas prancūziškas privatus namas. XX amžiaus pradžioje jį įsigijo iš Kinijos kilęs meno kolekcininkas ir prekiautojas Ching Tsai Loo.

1925–1926 metais jo užsakymu pastatas buvo visiškai pakeistas. Atsirado raudonas fasadas, išlenkti stogai, glazūruotos čerpės, mediniai ornamentai ir kitos kinų architektūrą primenančios detalės.

Čia veikė Azijos meno galerija, kurioje buvo pristatomi reti kinų ir kitų Azijos šalių meno kūriniai. Sakoma, kad pastato vidus ne mažiau įspūdingas nei jo fasadas: lakuotos medžio plokštės, raižiniai, puošnios lubos ir net dekoruotas liftas.

Būtent dėl tokių netikėtų atradimų man taip patinka gido darbas. Gali daugybę kartų eiti ta pačia Paryžiaus gatve ir vieną dieną pakelti akis, sustoti bei atrasti visiškai kitą pasaulį.

Paryžius – tai ne vien Eifelio bokštas, Luvras ar Eliziejaus laukai. Tikrasis jo žavesys dažnai slepiasi mažesnėse gatvėse, netikėtuose pastatuose ir istorijose, pro kurias skubėdami galime tiesiog praeiti.

📍 Maison de Loo
48 rue de Courcelles, Paris 8e
Netoli Parc Monceau

O jūs ar būtumėte tikėjęsi Paryžiaus centre pamatyti tokį kinų stiliaus pastatą?

07/09/2026

Belaukdama vakarinio traukinio namo, turėjau apie 30 minučių pasiganyti po parduotuves Paryžiaus Šiaurinėje stotyje – Gare du Nord.

Netikėtai atkreipiau dėmesį į daugybe kalbų užrašytą žodį „Bienvenue“. Nustebau tarp jų pamačiusi ir lietuvišką vertimą – „Laukiamas“.

Žinoma, smagu matyti lietuvių kalbą pačiame Paryžiuje, tačiau manau, kad šioje vietoje labiau tiktų „Sveiki atvykę!“

Vis dėlto smagu, kad pasistengė – lietuvių kalba neliko pamiršta! 🇱🇹😊

05/09/2026

Rugsėjo 5-ąją gimė žmogus, kuris Versalį pavertė karališkosios Prancūzijos simboliu.

1638 metų rugsėjo 5 dieną gimė būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XIV – garsusis Karalius Saulė.

Jo gyvenimas nuo pat pradžių buvo neeilinis. Karaliumi Liudvikas XIV tapo būdamas vos ketverių metų, po savo tėvo Liudviko XIII mirties.

Tačiau Versalis tuo metu dar nė iš tolo nepriminė tų didingų rūmų, kuriuos šiandien atvyksta pamatyti milijonai žmonių. Čia stovėjo palyginti kukli jo tėvo Liudviko XIII medžioklės rezidencija.

Liudvikas XIV turėjo visai kitokią viziją.

Rūmai buvo plečiami, aplink juos kuriami milžiniški sodai, įrengiami fontanai. Vėliau atsirado ir viena garsiausių Versalio vietų – Veidrodžių galerija.

Tačiau Versalis turėjo stebinti ne vien grožiu.

1682 metais Liudvikas XIV čia perkėlė karaliaus dvarą ir valdžios centrą. Versalis tapo vieta, kurioje buvo demonstruojama karaliaus galia, o Europos valdovai galėjo savo akimis pamatyti Prancūzijos monarchijos didybę.

Čia kiekviena diena buvo paremta griežtu etiketu. Net tokie paprasti dalykai kaip karaliaus atsikėlimas, apsirengimas ar vakarienė virsdavo tikru rūmų ritualu. O galimybė būti šalia monarcho galėjo reikšti įtaką, privilegijas ir karjerą.

Todėl vaikštant po Versalį verta žiūrėti ne tik į auksą, veidrodžius ar įspūdingas lubas. Už jų slepiasi istorijos apie valdžią, ambicijas, dvaro gyvenimą ir žmones, kurie čia gyveno.

Praėjus beveik keturiems šimtams metų, Versalis vis dar neatsiejamas nuo vieno vardo – Liudviko XIV, Karaliaus Saulės.

Domina ekskursija po Versalio rūmus lietuvių kalba? Parašykite man!

Mielai parodysiu Versalį ne tik kaip vienus gražiausių Prancūzijos rūmų, bet ir kaip vietą, pilną istorijų, simbolių ir netikėtų detalių.

04/09/2026

Ar jus kada nors pavadino „buržua“ arba „buržujumi“? 😏

O gal jūs patys esate taip ką nors pavadinę? Dažniausiai šiandien šis žodis skamba šiek tiek pašaipiai – įsivaizduojame pasiturintį žmogų, mėgstantį patogų gyvenimą, gražius daiktus ir galbūt šiek tiek demonstruojantį savo statusą. Bet ar žinojote, kad žodis „buržua“ iš pradžių visai nebuvo įžeidimas?

Jo istorija mus nukelia į viduramžių Prancūziją.

Prancūziškas žodis bourgeois siejamas su žodžiu bourg, reiškusiu miestelį ar įtvirtintą gyvenvietę. Bourgeois buvo tiesiog tokios gyvenvietės gyventojas – miestietis.

Jis nebuvo nei bajoras, nei valstietis.

Tokie žmonės vertėsi prekyba, amatais, turėjo dirbtuves, krautuves, užsiėmė finansais. Batsiuvys, audinių pirklys ar sėkmingas prekybininkas galėjo priklausyti šiam augančiam miestiečių sluoksniui. Ilgainiui dalis jų sukaupė nemažai turto, įgijo vis daugiau ekonominės ir politinės įtakos.

Ypač svarbi buržuazija tapo XVIII ir XIX amžiais. Po Prancūzijos revoliucijos visuomenė keitėsi, o pinigai, verslas, išsilavinimas ir profesinė sėkmė vis dažniau suteikdavo žmogui padėtį, kuri anksčiau daug labiau priklausė nuo kilmės.

Taip paprastas žodis, reiškęs miestietį, ilgainiui įgijo visai kitą atspalvį. O šiandien pasakę „Na, tu ir buržua!“ dažnai jau turime omenyje ne socialinį sluoksnį, o žmogų, kuris mėgsta komfortą, prabangą ar „gerą gyvenimą“.

Taigi, jeigu jus kada nors pavadins buržua, neskubėkite įsižeisti. Galbūt jus tiesiog – visai netyčia – pavadino viduramžių miestiečiu.

01/09/2026

Rugsėjo pirmoji Lietuvoje ir Prancūzijoje – ta pati diena, bet visai kitokia tradicija.

Jeigu užaugote Lietuvoje, Rugsėjo pirmosios vaizdą tikriausiai galite įsivaizduoti net užsimerkę: pasipuošę vaikai, didžiulės gėlių puokštės, tėvai, mokytojai, sveikinimai ir šventinis šurmulys mokyklos kieme.

O kaip ši diena atrodo Prancūzijoje?

Čia mokslo metų pradžia vadinama „la rentrée scolaire“ – pažodžiui tai būtų sugrįžimas į mokyklą.

Ir ji gerokai skiriasi nuo mums įprastos Rugsėjo pirmosios.

Prancūzijoje paprastai nepamatysite vaikų, einančių į mokyklą su didžiulėmis gėlių puokštėmis mokytojams. Nėra ir mums įprastų iškilmingų Rugsėjo pirmosios ceremonijų. Vaikai pasiima kuprines, susitinka su savo klase bei mokytojais ir pradeda naujus mokslo metus. 🎒

Dar viena įdomi detalė – „la rentrée scolaire“ nebūtinai vyksta rugsėjo 1 dieną. Konkreti mokslo metų pradžia nustatoma pagal oficialų Prancūzijos mokyklų kalendorių.

Tačiau žodis „la rentrée“ Prancūzijoje reiškia kur kas daugiau nei vaikų grįžimą į mokyklą.

Po ilgų vasaros atostogų atrodo, kad kartu „sugrįžta“ visa šalis. Žmonės grįžta į darbus, prasideda naujas politinis ir kultūrinis sezonas, televizijos pristato naujas programas, atgyja miestai.

Rugpjūtį Prancūzijoje dažnai galima išgirsti: „Bonne rentrée !“ – palinkėjimą gerai pradėti naują sezoną.

Man ir patinka stebėti tokius mažus kultūrinius skirtumus. Ta pati mokslo metų pradžia, tos pačios vaikų emocijos, tačiau tradicijos – visai kitokios.

- Lietuvoje – gėlės ir šventė.
- Prancūzijoje – „C'est la rentrée !“

O kuri Rugsėjo pirmosios tradicija artimesnė jums? Ar nustebino, kad Prancūzijoje mokytojams gėlių paprastai nenešama?

29/08/2026

Dekoltė? Tikriausiai pagalvojote apie krūtinę. Bet šio žodžio istorija prasidėjo visai ne ten... 😏

Šiandien išgirdę žodį „dekoltė“, dažniausiai įsivaizduojame suknelę ar palaidinę su gilesne iškirpte. Tačiau ar žinojote, kad šio žodžio istorija prasidėjo nuo visai kitos kūno dalies – kaklo?

Lietuviškas „dekoltė“ atkeliavo iš prancūziško žodžio décolleté, kuris susijęs su žodžiu col – taip prancūziškai vadinama apykaklė. Veiksmažodis décolleter reiškia atidengti kaklą ir viršutinę krūtinės dalį.

Taigi iš pradžių kalbėta ne apie itin gilią iškirptę, kaip ją dažnai suprantame šiandien, o apie drabužį, kuris nebedengia kaklo ir palieka atviresnę viršutinę kūno dalį.

O tada įsikišo mada.

Bėgant amžiams moteriškų drabužių iškirptės keitėsi: vienais laikotarpiais kaklą slėpė aukštos apykaklės, kitais – rūmų ir puotų suknelės drąsiai atidengdavo kaklą, pečius ir vis didesnę krūtinės dalį. Ypač Europos aristokratijos vakarinėje aprangoje dekoltė tapo ne tik suknelės kirpimo elementu, bet ir elegancijos, statuso bei mados dalimi.

Įdomiausia, kad prancūziškas žodis nukeliavo ir į kitas kalbas. Lietuvių kalboje jis virto mums puikiai pažįstamu „dekoltė“.

Taigi kitą kartą išgirdę šį žodį prisiminkite mažą kalbinį paradoksą: dekoltė istorija prasidėjo ne nuo krūtinės, o nuo apykaklės ir kaklo.

Esu licencijuota gidė Prancūzijoje ir mėgstu ieškoti tokių mažų istorinių detalių, kurios leidžia Paryžių ir Prancūziją pamatyti visai kitaip.

Sekite mano paskyrą – čia Prancūzijos istorijos, kurias ne visada rasite turistiniuose vadovuose.

27/08/2026

Ar žinojote, kad prie jūsų mokamų atostogų atsiradimo prisidėjo ir prancūzai?

Šiandien važiuodama automobiliu pamačiau skelbimą, kuris iš karto patraukė mano dėmesį. Deja, sustoti ir jo nufilmuoti negalėjau. Skelbimas priminė, kad jau 90 metų, kai Prancūzijoje Liaudies fronto – „Front populaire“ – dėka buvo įvestos mokamos atostogos.

Šiandien mums jos atrodo savaime suprantamos, tačiau dar prieš 90 metų poilsis buvo daugiausia turtingųjų privilegija. Paprastas darbininkas, nusprendęs kelias dienas nedirbti, tuo metu negaudavo ir atlyginimo.

Viskas pasikeitė 1936 metais. Po didžiulės streikų bangos Leono Bliumo vadovaujama Liaudies fronto vyriausybė Prancūzijos darbuotojams suteikė teisę į dvi savaites mokamų atostogų.

Tą vasarą daugybė paprastų šeimų pirmą kartą galėjo išvykti pailsėti neprarasdamos pajamų. Prancūzijos traukinių stotys prisipildė žmonių su lagaminais, o kai kurie jų pirmą kartą gyvenime pamatė jūrą.

Žinoma, kai kuriose valstybėse mokamų atostogų formos egzistavo ir anksčiau. Tačiau būtent 1936 metų Prancūzijos reforma tapo vienu ryškiausių socialinių pokyčių Europoje ir padėjo įtvirtinti mintį, kad poilsis nėra prabanga – tai darbuotojo teisė.

Kai kam šių metų atostogos jau baigėsi, o kai kurių jos dar tik laukia. O jūs ar žinojote, kaip Prancūzijoje atsirado mokamos atostogos? Ir ar šiemet dar planuojate kur nors išvykti?

24/08/2026

Kartais gražiausios Prancūzijos vietos slepiasi visai šalia populiariausių turistinių maršrutų.

Nors dar laukiu savo oficialios gido kortelės – žinote, tos prancūziškos administracinės subtilybės 😊 – jau turėjau didžiulį malonumą debiutuoti lietuvių kalba vienuose iš mano mėgstamiausių Prancūzijos rūmų – Château de Compiègne.

Man ši vieta ypatinga. Compiègne rūmai gerokai mažesni už Versalį, tačiau istorija ir interjerais jam tikrai nenusileidžia. O turistų čia nepalyginamai mažiau! Galima ramiai vaikščioti po sales, sustoti prie įdomiausių detalių ir iš tikrųjų pajusti rūmų atmosferą.

Kompjenas ilgus šimtmečius buvo viena mėgstamiausių Prancūzijos valdovų rezidencijų. Dabartinius rūmus XVIII amžiuje kūrė karališkieji architektai, tarp jų Ange-Jacques Gabriel, kurio vardas glaudžiai susijęs ir su Versaliu.

Tačiau labiausiai čia žavi žmonių istorijos.

1770 metais Kompjene būsimasis Liudvikas XVI pirmą kartą sutiko Mariją Antuanetę, ką tik atvykusią į Prancūziją.

Vėliau rūmuose savo pėdsaką paliko Napoleonas I, čia priėmęs savo būsimą antrąją žmoną Marie-Luise.

Dar vėliau Kompjenas tapo viena mėgstamiausių Napoleono III ir imperatorienės Eugenijos rezidencijų. Čia vykdavo garsiosios Séries de Compiègne – į rūmus kelioms dienoms būdavo kviečiami svečiai, rengiamos vakarienės, medžioklės, koncertai, spektakliai ir įvairios pramogos.

Vaikštant po rūmus vienoje vietoje galima atrasti kelis skirtingus Prancūzijos istorijos laikotarpius – nuo karalių iki dviejų Napoleonų.

O man šį kartą svarbiausia buvo mano pačios maža istorija – pirmoji ekskursija Kompjeno rūmuose lietuvių kalba.

Didžiulis malonumas pasakoti Prancūzijos istoriją sava kalba ir parodyti vietas, kurios kartais nepelnytai lieka Versalio ar Luvro šešėlyje.

Jeigu Prancūzijoje norite atrasti ne tik garsiausias vietas, bet ir mažiau turistų lankomus istorinius perlus, Kompjeno rūmus tikrai verta įtraukti į savo kelionių sąrašą.

23/08/2026

Ar žinojote, kad margarinas atsirado Napoleono III iniciatyva?

Šiandien margarinas mums atrodo visiškai įprastas produktas, tačiau jo istorija prasidėjo XIX amžiaus Prancūzijoje ir yra susijusi su imperatoriumi Napoleonu III.

XIX amžiaus viduryje sviestas buvo brangus, todėl Napoleonas III paskatino ieškoti pigesnio ir ilgiau išsilaikančio sviesto pakaitalo, kuris būtų tinkamas kariuomenei ir mažiau pasiturintiems žmonėms.

Šio iššūkio ėmėsi prancūzų chemikas Hippolyte Mège-Mouriès. 1869 metais jis užpatentavo naują produktą, pagamintą naudojant gyvulinius riebalus ir pieną. Savo išradimą jis pavadino „oléomargarine“ – oleomargarinu.

Pavadinimas šiandien skamba kiek neįprastai. Žodis „oléo“ buvo susijęs su riebalais, o „margarine“ kilo iš tuomet vartoto termino „margaric acid“. Pastarasis savo ruožtu buvo pavadintas pagal graikišką žodį „margaritēs“ – „perlas“, nes medžiaga buvo siejama su perlamutrine, blizgia išvaizda.

Taigi pirmasis margarinas gerokai skyrėsi nuo to, kurį šiandien tepame ant duonos. Iš pradžių jo gamyboje svarbų vaidmenį atliko jautienos riebalai, o ne augaliniai aliejai. Tik vėliau, tobulėjant maisto pramonei, margarino sudėtis ir gamybos technologija pradėjo keistis, vis plačiau naudojant augalinius aliejus.

Įdomiausia, kad produktas, atsiradęs kaip praktiškas ir pigesnis sviesto pakaitalas, ilgainiui paplito po daugelį šalių ir tapo kasdieniu produktu milijonams žmonių.

Kartais net paprasčiausi dalykai mūsų virtuvėje slepia netikėtą istoriją. O šiuo atveju ji nuveda tiesiai į Napoleono III laikų Prancūziją.

Jeigu mėgstate atrasti Prancūziją ne tik per garsiausius rūmus ir paminklus, bet ir per maistą, žmones bei mažas kasdienybės istorijas, sekite mano puslapį – tokių istorijų Prancūzijoje tikrai netrūksta!

Adresse

Paris

Téléphone

+37067311999

Site Web

https://paryziuje.lt/

Notifications

Soyez le premier à savoir et laissez-nous vous envoyer un courriel lorsque Gidė Domi Paryžiuje, Prancūzijoje publie des nouvelles et des promotions. Votre adresse e-mail ne sera pas utilisée à d'autres fins, et vous pouvez vous désabonner à tout moment.