15/05/2025
Šįryt mūsų mamų rytmetis buvo truputį kitoks.
Nors čia dažnai sukamės – klausom, dalyvaujam, dalijamės, padedam– šįkart buvome pakviestos kaip svečiai. Širdyje kirbėjo ir jaudulys, ir smalsumas.
Tylaus prisipažinimo verta detalė: mano kelias profesiniame gyvenime vingiuoja per psichologijos studijas. O gimus vaikams, jis natūraliai pasuko ten, kur kyla daug klausimų, verda jausmai, pilna švelnumo akimirkų ir kartais ne visai aiškių ribų – į vaikų psichologiją ir auklėjimą. Greta visada ėjo ir lauko filosofija – pažinimas per patyrimą, per lauką, per buvimą. Laikui bėgant – susikaupė jau nemažas žinių, patirties ir pastebėjimų bagažas.
Šiandien būtent apie tai ir kalbėjome.
Vedžiau jaukų pokalbį su mamomis – klausimų ir atsakymų sraute, kupiname gyvo domėjimosi. Apie tai, kaip girdime savo vaikus. Kaip mokomės būti šalia jų pasaulio. Kaip kartais klystam, o kartais – atrandam mažus stebuklus kasdienybėje. Kodėl vaikai elgiasi taip kaip elgiasi ir kur visame tame esame mes kaip mamos.
Buvo nuoširdu. Tikra. Kupina žvilgsnių, linkčiojimų, patirčių ir mažų atradimų. Kai kurios mamos dalijosi savo būdais, kaip išnarplioti sudėtingesnes situacijas. Kitos uždavė joms labai rūpimus ir svarbius klausimus. O kai kurios – tiesiog klausė, lyg būtų leidusios sau truputį atsikvėpti.
Didelis AČIŪ visoms, kurios buvote. Ir – ypatingas dėkui Šaltos kavos klubas už kvietimą bei padrąsinimą.
Man tai buvo be galo šviesi, gyvybinga ir įkvepianti patirtis.
