Kauno fenomenai

Kauno fenomenai Kauno tarpukario kultūros fenomenų atodangos - istorijos, architektūros, meno populiarinimas ir tyrimai.

Kauno interjerų medžioklė.Dvi moterys kambaryje. Interjeras. Kanauninko Petro Raudos albumas (I). XX a. 4 deš., Kauno mi...
09/01/2025

Kauno interjerų medžioklė.

Dvi moterys kambaryje. Interjeras. Kanauninko Petro Raudos albumas (I). XX a. 4 deš., Kauno miestas.

Raudà Petras 1894 03 22 Radviliškis 1974 03 07 - Svėdasai; palaidotas Utenos senosiose kapinėse), Lietuvos katalikų kunigas, mokytojas. Garbės kanauninkas (1944) Išsilavinimas -
1909–17 studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1926–28 – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete (teologijos licenciatas). 1917 įšventintas kunigu.

1917–19 Joniškio parapijos vikaras, 1919–20 gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas. 1918 organizavo Joniškio valsčiaus valdybą. 1920–22 Žagarės parapijos vikaras ir vidurinės mokyklos kapelionas. 1921 Šeduvos Saulės draugijos vidurinės mokyklos direktorius, 1922–26 kapelionas ir tikybos mokytojas, Šeduvos bažnyčios rektorius. 1926–28 suaugusiųjų gimnazijos Kaune kapelionas ir prefektas, Šv. Augustino bažnyčios rektorius.

1928–30 ir 1940–44 Utenos gimnazijos kapelionas, tikybos mokytojas (1940–44 ir parapijos klebonas; 1943 Utenos bažnyčioje įrengė 4 klausyklas, naujus suolus ir Švč. Jėzaus Širdies altorių, per Holokaustą išgelbėjo keletą žydų), 1928–29 laikinai ėjo ir gimnazijos direktoriaus pareigas.

1930–33 gimnazijos kapelionas ir tikybos mokytojas Biržuose, globojo ateitininkus, nuo 1930 Pavasario sąjungos Biržų rajono jaunimo dvasios vadas. 1933–40 mokyklų kapelionas ir tikybos mokytojas Zarasuose, Šv. Juozapo bažnyčios rektorius, Lietuvos katalikių moterų draugijos Zarasų rajono skyriaus dvasios vadas.

Išsamiau: https://www.vle.lt/straipsnis/petras-rauda/
Foto šaltinis: E-kinas.lt

Kaunas. Žmonės ant Kristaus prisikėlimo bazilikos stogo. XX a. 4 deš. Fot. J. DovydaitisPasidalino: FB puslapis Lietuva ...
07/01/2025

Kaunas. Žmonės ant Kristaus prisikėlimo bazilikos stogo. XX a. 4 deš. Fot. J. Dovydaitis

Pasidalino: FB puslapis Lietuva senose fotografijose.

Vytautas Augustinas. Kaunas ryte. Apie 1935 m.  Fotografas Vytautas Augustinas (1912 - 1999) - tarpukario Lietuvos ir Ka...
15/11/2024

Vytautas Augustinas. Kaunas ryte. Apie 1935 m.

Fotografas Vytautas Augustinas (1912 - 1999) - tarpukario Lietuvos ir Kauno fotometraštininkas.

"2492 – šitoks tarpukario fotografo Vytauto Augustino negatyvų skaičius išliko iki mūsų dienų. Juose – Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas – modernėjanti valstybė, tarpukario Kauno architektūra, miesto kasdienybė bei šventės, taip pat ir lietuviško sodžiaus idilija, miestelių bažnyčios ir ilgesingoje ramumoje stūksantys piliakalniai, pilys bei dvarai. Vos per devynerius aktyvaus fotografavimo metus gimtajame krašte (1935–1944), V.Augustinas sukūrė vienu metu ir romantiškos, ir kartu, koja kojon su šiuolaikine Vakarų Europa žengiančios Lietuvos paveikslą.

Deja, prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sugriovė visas Nepriklausomybės epochos iliuzijas. V.Augustinas, kaip ir nemaža dalis tautiečių, 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos. Pilkame mediniame rankų darbo lagaminėlyje fotografas sudėjo visą savo turtą – negatyvus ir dviračiu saugiai juos išvežė į Vakarus.

Jų klajonė po pasaulį tęsėsi kiek daugiau nei pusę amžiaus, kol, galiausiai, 1996 m. visus išlikusius negatyvus, nuotraukas bei dalį asmeninių daiktų fotografas padovanojo Nacionaliniam muziejui. Šitokiu būdu Lietuvos fotografijos, o kartu ir šalies istorijai, buvo sugrąžintas penkiasdešimt metų nutylimi V.Augustino pasakojimai apie savo grožiu niekam neprilygstamą Lietuvą."

Portalo 15min.lt media pasakojimo informacija.
Vytauto Augustino nuotraukos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1940 metų kovo 8-ąją daryta nuotrauka, o kiek sniego 🙂Kino teatras "Pasaka" čia užfiksuotas pirmojo atidaramojo seanso d...
14/11/2024

1940 metų kovo 8-ąją daryta nuotrauka, o kiek sniego 🙂

Kino teatras "Pasaka" čia užfiksuotas pirmojo atidaramojo seanso dieną.

Kaip teigia Arvydas Surblys, anuomet šis kino teatras buvo vienas iš moderniausių Kaune, o „repertuaru nedaug skyrėsi nuo kitų Žaliakalnio kino teatrų: čia vyravo SSRS gamybos filmai, seansų pradžioje rodė ne tik Lietuvos kroniką, bet ir Metro Goldwyn Mayer kino filmų nuomos kontoros pateikiamą Metro apžvalgą.

Skirtingai nei panašiu laiku duris atvėrusiai „Romuvai“, kuri išlaikė savo originalią paskirtį per visą okupacinį laikotarpį, „Pasakai“ naujoji santvarka nebuvo palanki – kino filmai teatre tebuvo rodomi dešimtmetį. 1949 m. čia įkurdinta Medicinos instituto sporto katedra, panaikintas žiūrovų salės nuolydis, patalpa pritaikyta sportuoti.

Septintajame dešimtmetyje statiniui buvo grąžinta pirminė funkcija – čia vėl buvo įkurtas 420 vietų kino teatras (rekonstrukcijos autorė architektė M. Laurinavičiūtė[2]). 1980 m. pakeista statinio vidaus erdvė – salėje panaikintos ložės ir įėjimas iš vestibiulio[3]. Kaip ir daugelis miesto kino teatrų, žlugus sovietinei santvarkai, „Pasaka“ bankrutavo. Pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje atlikus rekonstrukciją, statinyje įsikūrė naktinis klubas, ant pagrindinio fasado atsirado disonuojantys reklamos elementai. Dešimtmečio pabaigoje dar kartą transformuota salės erdvė – ji buvo padalyta į du aukštus.

Pastato fasadas reprezentuoja ketvirtajame dešimtmetyje kino teatrų architektūroje paplitusias specifines, veržlumu pasižyminčias art deco tendencijas. Reprezentatyvus, bet lakoniškas pagrindinis fasadas yra pagrįstas vertikaliomis iškyšomis, kurios įrėmina centrinę paaukšintą dalį ir laiptuotais segmentais jungia ją su šoninėmis.

Pauliaus Tautvydo Laurinaičio ir Vaido Petrulio informacija.
Tarpukario architektūros portalo tarpukaris.autc.lt medžiaga.

Kaunas. Pienocentro rūmai. 1932 m. Archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Karolis Reisonas. Greta matosi „Pažangos“ rūm...
13/11/2024

Kaunas. Pienocentro rūmai. 1932 m. Archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Karolis Reisonas. Greta matosi „Pažangos“ rūmų statybos, vykusios 1932–1934 m. Architektas Feliksas Vizbaras.

Šiandien daugelis vyresnės kartos kauniečių vis dar prisimena garsiąją J. Muralio kirpyklą, veikusią „Pienocentro“ pastate.

Garsiausios tarpukario Kauno kirpyklos meistrai tobulinosi Paryžiuje pas mesjė Antuaną Cirplikovskį – pasaulio kirpėjų karalių ir menininką, o šiame salone kirposi valstybės veikėjai ir žymiausios šalies ponios.

Garsioji kirpykla išsiskyrė ne tik moderniausia įranga, bet ir žymaus Lietuvos modernisto, architekto A. Funko suprojektuotu salono interjeru.

Prano ir Vandos Gudavičių daugiabutis.1929 m. Arch. Edmundas Frykas. 🫶
08/11/2024

Prano ir Vandos Gudavičių daugiabutis.

1929 m. Arch. Edmundas Frykas. 🫶

Akimirka: Liudas Gira su žmona Bronislava Konrado kavinėje. 1930 m. / Saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje
04/03/2024

Akimirka: Liudas Gira su žmona Bronislava Konrado kavinėje. 1930 m. / Saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje

"Konrado" kavinės interjeras 1939 m. Kaunas amžininkų prisiminimuose - ekskursijos
04/03/2024

"Konrado" kavinės interjeras 1939 m.

Kaunas amžininkų prisiminimuose - ekskursijos

Address

Kaunas

Telephone

+37062715321

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Kauno fenomenai posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Kauno fenomenai:

Share

Category