Keliaukime kartu

Keliaukime  kartu Pasakojimai ir patarimai apie keliones. Mano savarankiškai planuotos kelionės. Visi nuotikiai ir atradimai ;)

Trumpas išvykimas į Taliną.Naujus metus pradedu su kelione 😊Sausio 1d. 22:30val esame Vilniaus autobusų stotyje ir lipam...
13/01/2025

Trumpas išvykimas į Taliną.
Naujus metus pradedu su kelione 😊

Sausio 1d. 22:30val esame Vilniaus autobusų stotyje ir lipame į autobusą.
7:00val išlipame Talino autobusų stotyje.

Autobusas labai patogus (važiavai Luxexprss autobusu), erdvus, galima kavos, arbatos pasigaminti, veikia internetas, yra planšetės su filmais, muzika, internetu. Pasirinkau šį autobusą pagal kainą, pasirinktomis dienomis jis buvo pigiausiais dviem žmonėms pirmyn ir atgal kainavo 112€.

Kadangi ankstyvas rytas tai pirmiausia stotyje išgeriame kavos ir užkandame.

Paskui patraukiame į Kadriorgo parką, nors dar tamsu bet einame pasižiūrėti kaip pasipuošęs Kadriorgo dailės muziejus ir visas parkas. Einame gražiu apšviestu tiltu "Ilvesesild" iki parko. Nuo autobusų stoties pėstute apie 30min. Parkas nepasipuošęs, o ir pats pastatas muziejaus nepasipuošęs. Tai pasigrožime pačia pastato architektūra ir traukiame į Talino senamiestį. Pakeliui mus žavi gražios medinės vilos.
Paklaidžiojame po Talino senamiestį, praeiname palei miesto sienas, bokštus, viduramžių gatvelę (Katariina käik). Rotušės aikštėje stovi pagrindinė miesto eglė. Pati rotušės aikštė labai graži. Klaidžiodami po senamiestį keliaujame link jūros. Palei jūra einame iki jūrų muziejaus "Lennusadam". Muziejuje praleidome daugiau nei gerą valandą. Muziejus labai patiko, aišku didžiausią įspūdį paliko povandeninis laivas. Jame pasijauti labai didelis žmogus.
Pasivaikštome aplink muziejų ir grįžtame į senamiestį.
Pačiame senamiestyje aplankome Estijos istorijos muziejų Didžiojoje gidijoje (Ajaloomuuseumi Suurgildi hoone). Nuostabus muziejus - daug eksponatų. Tikrai verta užsukti ir paganyti akis.
Aplankome apžvalgos aikšteles nuo kurių atsiveria senamiesčio ir viso miesto panorama.
Užlipame į bokštus, pasivaikštome gynybine siena su bokšteliais (seni laiptai, nėra labai patogūs, gali suprasti kaip anksčiau žmonės vaikščiojo).
Užsukame į vietines parduotuvėles, pasigrožime pasipuošusiu senamiesčiu.
Visą dieną ir vakarą praleidę ant kojų, nuėję 30km, grįžtame į autobusų stotį ir 22:30val išvykstame atgal į Vilnių.

Taigi važiavome per naktį 8val 30min.
Nuėjome virš 30km.
Taline praleidome 15val 30min.
Kaina autobuso bilietų dviem pirmyn ir atgal 112€

Jei kas nesilankėte Taline tai tikrai rekomenduoju nuvykti. Važiavimas per naktį autobusu gal kiek vargina, bet tikrai galima jame pasnausti. Tai gana pigus (galima ir geresnę kainą pagauti, jei nesi pririštas prie dienų tai gali ir už 60€ dviem žmonėms įtilpti) keliavimo būdas. Nereikia už nakvynę mokėti, o dienos Taline tikrai pakanka su juo susipažinti ir geriausias vietas pamatyti. Aišku žiemą gal kiek sunkiau, nes nuo kokios 19val jau reikia galvą pasukti ką veikti, kai šiltą galimą ramiai parkelyje sėdėti ir grožėtis senamiesčiu ar tie jūros daugiau laiko skirti.

Vasaros atostogos Lenkijoje 🚙Penkios dienos, 2024km - kelionė Lenkijoje po Erelio lizdų tako pilis.Iš Vilniaus išvažiuoj...
17/11/2024

Vasaros atostogos Lenkijoje 🚙
Penkios dienos, 2024km - kelionė Lenkijoje po Erelio lizdų tako pilis.

Iš Vilniaus išvažiuojame ~8val ryte. Lenkijos pasienyje būname apie 10:40val. Ilgesniam sustojimui pasirenkame degalinę Stacja Paliw ORLEN su poilsio aikštele, čia pavalgome ir kiek pailsime. Dar prieš 18:00val pasiekiame Olštyno miestelį, įsikuriame svečių namuose. Pirmą dieną nuvažiuojame 712km. Einame į kitą kelio pusę kur stovi "Zamek w Olsztynie" pilies griuvėsiai anksčiau saugoję pietinę Lenkijos karalystės sieną. Pilis, esanti ant kalvos, tarp klinčių uolų, yra Erelių lizdų tako dalis. Ji priklausė įtvirtinimų sistemai, pastatytai karaliaus Kazimiero III Didžiojo , siekiant apsaugoti Vakarų Mažąją Lenkiją nuo čekų, kuriems tuo metu priklausė Silezija. Šiuo metu išlikę tik gynybinių sienų fragmentai. Įspūdingiausia iki šiol išlikusi pilies dalis – 35 metrų apvalus bokštas, pastatytas XIII amžiuje, tarnavęs kaip kalėjimas. Pilies lankymas mokamas 10PLN atsiskaitymas grynais, jei norima patekti į ekspozicijas reikia mokėti papildomai, grynais.
Pasivaikštome po miestelį, pavakarieniaujame ir einame ilsėtis po ilgo važiavimo.

Antra diena. Daug pilių ir mažas atstumas.
Važiuodami iki kitos pilies, sustojame prie "Brama Twardowskiego" uolos-arkos. Labai gražus gamtos stebuklas. Taip pat aplankome ir "Ruiny Zamku Ostrężnik" uolą- urvą, dar vienas gamtos kampelis.
Toliau keliaujame iki Bobolice pilies. Pilį XIV amžiaus viduryje pastatė karalius Kazimieras III Didysis. Dabar pilis priklauso Laseckių šeimai, kuri 1999 metais nusprendė ją atstatyti. Pilis stovi ant stačios uolėtos kalvos (360 m virš jūros lygio ). Pilyje įrengtas muziejus, valgomasis. Nuo Bobolice pilies galima nueiti iki Mirovo pilies (susimokėti reikia iškarto už abi pilis kasoje). Ši pilis buvo apleistas 1787 m., dabar tvarkoma, mėginama atstatyti (jei taupote laiką šią pilį tikrai galite praleisti, nieko įdomaus ar įspūdingo). Toliau važiuojame iki Bakowiec pilies griuvėsių. Šiek tiek apleista, galima tik ratu aplinkui griuvėsius. Tikrai nieko įspūdingo. Kita aplankyta pilis Ogrodzienieco. Pilį XIV–XV a. pastatė Włodek Sulimczyk šeima. Po 1944 m. objektas buvo nacionalizuotas ir pradėti konservavimo darbai, kuriais siekiama išsaugoti pilį. Labai gražūs griuvėsiai kurie yra pritaikyti lankytojams. Galima pasivaikščioti po griuvėsius ir susipažinti su pilies istorija, pasigrožėti pilies didybe. Tikrai rekomenduoju užsukti ir pasivaikščioti po pilį ir jos apylinkes. Pasivaikščioję grįžtame į automobilį ir važiuojame į Rabštyno pilį kuri buvo pastatyta XIII am. 2017m. buvo baigtas rekonstrukcijos darbai kurių metu pilies kieme iškilo plieninis/stiklinis paviljonas. Tokiu būdu Lenkijos pilis vis mažiau primena istorinį paminklą. Pilies rekonstrukcija moderni ir gal kiek užgožią romantišką griuvėsių vaizdą.
Toliau judame iki nakvynės vietos, pakeliui aplankome "Zamek w Ojcowie" pilies likučius. Likę vartai-bokštas. Gražus vaizdas nuo pilies teritorijos.
Nakvojame "Gospodarstwo Agroturystyczne Dolina Zachwytu" tvarkingas kambarys, tylu ir ramu.
Antrą dieną nuvažiavome apie 130km.

Trečia diena prasideda nuo pilies Pieskowa Skala. Pirmoje XIV amžiaus pusėje pilį pastatė Kazimieras III Didysis. Antrojo pasaulinio karo metais pilyje esantys kambariai buvo naudojami kaip našlaičių namai. Po Antrojo pasaulinio karo Pieskowa Skała pilį perėmė Valstybės iždas, o po visuotinio atnaujinimo 1950–1963 m. ji tapo Vavelio valstybinių meno kolekcijų filialu. Pilyje įsikūręs muziejus. Kadangi lankėlės pirmadienį, kai įėjimas nemokamas tai ne visos erdvės buvo atidarytos, bet pilis ir eksponatai tikrai gražūs. Labai gražus sodas. Didinga ir didelė pilis ant kalvos, atsiveria nuostabi panorama.
Paliekame šią pilį ir važiuojame jau į Lenkijos viršų, link Lietuvos. Važiuojame iki Krzyztopor pilies. Kai grožimės vaizdingais Krzyżtopór pilies griuvėsiais, sunku patikėti , kad šis didingas pastatas, kuris iki Versalio sukūrimo buvo didžiausia rezidencija Europoje. Statybos darbai prasidėjo 1620 m. ir buvo tęsiami iki 1644 m. prižiūrint architektui Laurecijui de Sentei. Pilies sienos buvo sumūrytos iš kvarcito smiltainio ir dolomito, o apdailai reikalingos plytos – iš šalia esančių molio telkinių. 1657 m. rudenį švedai išvykdami iš Krzyžtopóro išsivežė iš jo vertingus baldus, dekoracijas ir turtingą knygų kolekciją. Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro gyventojai prieglobstį nuo apylinkėse vykstančių mūšių rado griuvėsiuose. Tuo tarpu vokiečių okupacijos metais partizanų būrys pilies rūsyje išbandė ginklus, o kaimo gyventojai bandė išgyventi sovietų puolimą laukdami fronto kovų pabaigos. 1944 m. pabaigoje griuvėsiai buvo naudojami kaip maisto sandėliai Raudonajai armijai. Po karo Krzyżtopór buvo nacionalizuotas. Vėliau buvo svarstoma ar palikti griuvėsius ar atstatyti pilį. Kol kas palikti griuvėsiai, kurie yra įspūdingi. Nuostabaus grožio pilis čia buvo. Labai malonu pasivaikščioti po rūsiu, išlikusius pastatus. Didinga pilis.
Pasivaikščioję po šiuos griuvėsius važiuojame link Kazimiero miestelio kuris yra už 105km.
Čia ir aplankome miestelio pilį kuri naudojama renginiams, koncertams. Yra keletas eksponatų. Su vienu bilietu galima patekti į pilį ir ant kalvos esantį bokštą. Mūrinis gynybinis bokštas, pastatytas XIII amžiaus pabaigoje, ir pilis, Kazimiero Didžiojo įkurta XIV amžiaus viduryje.
Bokštas – akmeninis pastatas, vienas seniausių mūrinių gynybinių objektų Lenkijoje. Nuo bokšto atsiveria miestelio panorama. Šiame miestelyje pavalgome ir keliaujame link gana neįprasto gamtos objekto. Jis yra keli kilometrai nuo miestelio. Tai kelias tarp medžio šaknų. Nuostabus gamtos paminklas. Einant vieno kilometro taku pasijunti lyg pakliuvęs į kokią pasaką, į milžinų pasaulį. Kaista kaip medžiai auga, kaip jų šaknys susiraizgiusios. Pasivaikščioję pirmyn-atgal vakarop jau keliaujame į didesnį miestą Liubliną.
Įsiregistruojame į viešbutį ir jau vakarop keliaujame pasižvalgyti po Liublino senamiestį. Labai gražus senamiesti, architektūra. Praeiname pro miesto vartus, apsilankome pilies kieme, arkikatedroje ir Lietuvių skvere. Jau sutemus grįžtame į viešbutį ilsėtis.
Per dieną nuvažiuojame 270km.

Ketvirtą dieną pradedame nuo Liublino pilies.
Liublino pilis istorija prasideda nuo kunigaikščio Kazimiero II medinės pilies. XIII a. pradžioje buvo pastatytos akmeninės sienos, tai buvo karaliaus Kazimiero III Didžiojo valdymo laikais. Didžioji rezidencija buvo įkurta maždaug 1520 m.1569 m. čia buvo pasirašyta ir ratifikuota Liublino unija. Pilyje buvo priimti svarbūs politiniai sprendimai, dėl kurių pasirašyta ir užantspauduota Lenkijos ir Lietuvos unija. XVII-XVIII a. vykusiuose karuose pilis buvo sunaikinta ir atstatyta tik 1824-1826 m., pagal Aleksandro I įsakymą jos paskirtis tapo kalėjimu. Šiandien Pilis atlieka muziejaus funkcijas.
Koplyčioje išlikęs netgi 1569 m. grafitis kur „pasirašė“ vienas lietuvių didikų. Tačiau įspūdingiausios šioje koplyčioje – originalios gotikinės freskos, kuriomis nutapytas visas jos interjeras. Jos daug senesnės už Liublino uniją ir jas regėjo visi, atvykę jos pasirašyti. Nuo pilies bokšto atsiveria miesto panorama. Pilyje užtrunkame apie valandą. Toliau pažintį su miestų tęsiame Liublino miesto muziejuje. Muziejus yra prie istorinių Krokuvos vartų, pastatytas Kazimiero Didžiojo po totorių invazijos 1341 m. Krokuvos vartai buvo gerokai apgadinti per Antrąjį pasaulinį karą. 1959 metais pradėti atnaujinimo ir restauravimo darbai. Buvo atidengtos akmens ir plytų dekoracijos, interjerai pritaikyti muziejaus reikmėms. Didelė ekspozicijos dalis– archeologiniai radiniai, su Liublino pramone bei švietimu susiję eksponatai. Kai lankiausi muziejuje jis buvo nemokamas, nes viršutinis aukštas buvo tvarkomas. Dar šiek tiek pasivaikštome po miestą ir grįžtame į automobilį. Toliau važiuojame į Memorialinį muziejų (Państwowe Muzeum na Majdanku). Kuris įkurtas II pasaulinio karo koncentracijos stovyklos vietoje. Šioje vietoje tikrai jausmas nėra geras. Jaučiasi praeitis išgyvenimai. Yra likę pastatai, padarytas muziejus, išlikęs ir krematoriumas dujų kameros. Toliau judame iki Zalmostės, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestas yra unikalus renesanso architektūros pavyzdys, kuriame išliko autentiškas pagal itališką tradiciją sudėliotas išplanavimas: jo per daug nepaveikė nei karai, nei šių dienų statybos. Toks išplanavimas, pasak to meto architektų, turėjo sukurt i patogų, saugų ir ypač estetišką miestą. XVI amžiaus pabaigoje maistą įkūrė Abiejų Tautų Respublikos etmonas Janas Zamoiskis.
Jo senamiesti labai žavus ir gražus, tikrai išsiskiria iš kitų miestų. Aplankėme ir šio miesto arsenalo muziejų, kuris tikrai didelis ir turi išskirtinių eksponatų. Taip pat Zalmostė išsiskiria iš kitų miestų tuo kad, jos senamiestis turi žvaigždės formos įtvirtinimus. Vakarėjant važiuojame jau link Balstogės, kadangi atstumas tikrai didelis už Varšuvos stojame nakvoti pakelės hostelyje. Per šią dieną įveikiame ~410km.

Penkta diena. Iki Balstogės lieka apie 150km.
Balstogės vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę LDK Kazimieras Jogailaitis atidavė Raczko Tabutowicz.
Automobilį pasistatome šalia centro, priešais prekybos centrą ir keliaujame pažinti miesto. Pirmiausiai užsukame į karo muziejų. Čia labai daug eksponatų, atkurtos uniformos, Lenkijos ginklų istorija. Visa karo istorija suskirstytą laike. Įdomu pakeliauti po karo istorija. Kitas muziejus kurį aplankėme - Balstogės istorijos muziejus. Mažas žavus muziejus su miesto įkūrimo instaliacija ir viso miesto maketu. Muziejuje eksponuojami senieji baldai, apstatyti kambariai. Tikrai žavus muziejus. Toliau mūsų kelias veda tiesiai į Branckių rūmus.
Branickių rūmai Balstogės rezidencijos istorija prasideda XV a. Svarbiausi rezidencijos ir viso Balstogės miesto išvaizdos pokyčiai įvyko valdant Stefano Mikolajaus sūnui – Janui Klemensui Branickiui. 1720-aisiais dėl savo ryšių su karališkuoju dvaru Jonas Klemensas pradėjo nuodugniai atstatyti rūmus pagal geriausius prancūzų projektus. Pagrindiniai įspūdingos rezidencijos architektai ir kūrėjai buvo: Janas Zygmuntas Deybelis ir Jakubas Fontana. Rūmai buvo iškelti iki trijų aukštų, papuošti dviem šalmais ir timpanu su daugybe skulptūrų.
Rūmuose veikia universitetas, todėl į vidų neįėjome, yra galimybė dalyvauti ekskursijoje, bet reikia užsakyti iš anksto, bet kadangi buvo neaišku kada būsim Balstogėje tai neužsiregistravome. Rūmai labai gražūs sodas didelis ir spalvingas.
Pasivaikščiojus po sodą ir paklaidžiojus po gatveles grįžtame į automobilį. Po ilgos ir tikrai turiningos kelionės važiuojame namo, atgal į Vilnių.

Malta mažesnė už Vilnių, bet kažkaip jos aprašymas ilgas kaip romanas :)Maltoje praleidome 5dienas.Nusileidžiame ryte ir...
26/09/2024

Malta mažesnė už Vilnių, bet kažkaip jos aprašymas ilgas kaip romanas :)

Maltoje praleidome 5dienas.

Nusileidžiame ryte ir iškarto keliauju ieškoti kur įsigyti viešojo transporto bilieto 7dienoms. Oro uoste yra viešojo transporto kioskas ir automatai. Nusipirkus bilietus keliaujame į autobusų stotelę.
201 autobusu nuo oro uosto važiuojame iki stotelės „Panorama“ ir leidžiamės iki Blue Grotto apžvalgos aikštelės. Nuostabi panorama, gamta yra pati gražiausia. Mėlynas vanduo ir uola nuostabus derinys.
Toliau einame link muziejaus/archeologinės vietovės Hagar Qim Park. Eiti nėra paprasta, pasirodo nėra čia šaligatvių :)
Ħaġar Qim yra megalitinis šventyklų architektūros šedevras. Šventyklos statybai naudojo kalkakmenį . Dėl to per tūkstantmečius šventykla kentėjo nuo didelių oro sąlygų ir paviršiaus lupimo. Net sunku apsakyti koks tai statinys, jis unikalus. Vaikštant po statinius sunku įsivaizduoti, kad jie tokie seni. Kiek skaičiau jie datuojami 3600–3200 m. pr. Kr. Megalitinės Maltos šventyklos yra vienos iš seniausių religinių vietų Žemėje. Pasivaikštome po statinius ir vietovę ir einame ieškoti autobuso stotelės. Pasirenkame nelabai tinkama kelią, geriau reikėjo grįžti prie muziejaus įėjimo ir ten laukti autobuso. Bet mes einame pro kitą pusę ir tenka eiti siaura gatve, važiuojamąja dalimi. Randame stotelę „Hassajtek“, kuri labai nustebina. Stotelė gatvėje, yra tik ženklas "stotelė", o blogiausia, kad dar ir už posūkio, tai stovėti tikrai nėra saugu. Tenka palaukti kol atvažiuoja autobusas, nelabai laikosi grafiko. Kai pamatome autobusą 201nr. stabdome gatvėje ir tikimės, kad autobusas ne pilnas ir sustos. Važiuojame iki „Inguanez“ stotelės, kur pradedame pažintį su Rabat miesteliu. Miestelyje su šaligatviais ir sunkoka, gatvės siauros, šaligatviai dar siauresni, todėl visi ne visada sutelpa :) Keliaujame į išlikusias Šv. Pauliaus ir Šv. Agotos katakombas. Katakombų kompleksas po žeme užima daugiau nei 2 tūkst. kv. m. teritoriją. Iš viso jame yra daugiau nei 30 hipogėjų, kurių didžioji dalis pavadinta Šv. Pauliaus garbei. Katakombos yra požeminis sujungtų kapaviečių tinklas, naudotas romėnų iki pat 4-ojo amžiaus. Jos seniausias ir reikšmingiausias archeologinis krikščionybės pėdsakas Maltoje. Sakyčiau tikrai išskirtinis objektas kurį tikrai verta aplankyti. Toliau kelias veda tiesiai į Mdinos miestą, kurį iš Rabat miesto galima pasiekti pėstute, nes jie ribojasi. Į Mdinos miestą einame per Graikijos vartus. Ir juos praėjus atsiveria nuostabus miesto vaizdas, siauros gatvelės, balkonai, durelės. Vaizdas kaip iš atviruko. Klaidžiodami po mietelį užeiname į Šventojo Pauliaus katedrą, kuri buvo įkurta XII am. Toliau į Palazzo Falson – istorinis namas. Jis buvo specialiai pastatytas Maltos didikų šeimos rezidencijai ir pavadintas Falsonų šeimos vardu. Muziejuje yra septyniolika kambarių su istoriniais buitiniais daiktais ir daugybe antikvarinių kolekcijų. Mdinos miestelis labai gražus, autentiškas su savo istorija. Dienai besibaigiant vėl einame link stotelės. Čia jau daug žmonių ir lengviau pasigauti autobusą. Atvažiavus 186 autobusui važiuoju iki stotelės „Rotunda2“. Šiek tiek paėjėjus einame į Dievo Motinos ėmimo į dangų bažnyčią, dar kitaip vadinamą Mostos rotonda. Bažnyčia yra apskrito plano su maždaug 9,1m storio sienomis, laikančiomis 40m vidinio skersmens kupolą. Ši bažnyčia garsiausia sakyčiau yra tuo, kad per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia vos išvengė sunaikinimo, kai 1942 m. balandžio 9 d. vokiečių aviacinė bomba pramušė kupolą ir per mišias įkrito į bažnyčią, tačiau nesprogo. Pasižvalgę po bažnyčią ir jos kupolą, bei apžiūrėję nesprogusią bombą vėl ieškome stotelės. Šį kartą 186 autobusas veža jau į nakvynės vietą - mieste San Polo Bejuje. Pirmoji diena buvo labai turininga ir pilna įspūdžių, todėl gera, ramiai pasivaikščioti pakrante ir grožėtis saulėlydžiu.

Kitą dieną pradedame nuo senovinių automobilių muziejaus kuris yra San Polo Bejuje. Tikrai didelis ir įspūdingas muziejus išsidėstęs 3000 k.m. plote. Vaikščiodami po automobilių muziejų jaučiamės, lyg būtume grįžę laiku atgal. Automobiliai tvarkingai išdėstyti ir apsupti jų laikmečio daiktais. Čia ne tik autimobilių kolekcija, bet yra ir degalų kolonėlė, gramofonas, senobiniai TV, kavinės, parduotuvės ir net praėjusių metų mados. Muziejus paliko įspūdį, esu buvusi ne viename senovinių automobilių muziejuje ir šis tikrai yra vienas geriausių, daug nematytų automobilių ir jų išdėstymas/pateikimas labai gerai nuteikia.
Visai šalia yra miesto pagrindinė autobuso stotis iš jos ir pajudame link Raudonojo bokšto (221 autobusas iki Qammieh stotelės). Iki bokšto reikia truputį paeiti, bet užlipus į bokštą atsiveria Maltos panorama, ir kur matosi jos gamta, kuri gal kiek neįprasta mūsų akiai. Nuo pilies einame iki koralinės lagūnos, nes čia jau viešasis transportas nepadės, jis ten nevažiuoja. Sakyčiau net labai gerai, kad jo nėra nes einant L-AHRAX regionu galima grožėtis nuostabiais vaizdais: skardžiai, uolos, didžiuliai kaktusai, anyžiai ir nuostabaus mėlynumo vanduo. Čia vietiniai (tikriausiai) mėgsta su šeimomis draugais stovyklauti ir tikrai suprantu kodėl - vaizdas užburia. Grožėdamiesi nuostabiais gamtos vaizdais nueiname apie 10km. Galiausiai pasiekiame "Coral Lagun". Įdomį skylė uoloje (žemėje), ir keista vandens spalva joje :)
Toliau pakrante, mažais miesteliais einame iki Marfa Jetty molo, kur tikimės rasti laivelį iki Žydrosios lagūnos. Ir mums pasiseka už pasiplaukiojimą pirmyn atgal sumokame 15€ žmogui ir su greitaeigiu kateriu skrendame per bangas iki Žydrosios lagūnos. Vanduo čia tikrai žydras žydras, dar tokios spalvos neteko matyti. Būtų įspūdinga vieta jei ne masė turistų, nes sunku vietomis praeiti. Pasivaikštome po laukinę salelę kokią valandą ir mėginame grįžti į pagrindinę salą. Tai nėra taip lengva nes labai daug žmonių, o prieplauka tik vienam laiveliui prisišvartuoti (mažieji laiveliai čia švartuojasi) ir visi laukia savo laivelio. Gerai, kad laivo kapitonas rodo kokie bilietai jo laivelyje, tai lengviau susigaudyti į kurį įlipti reikia. Pakliūname į reikiamą laivą ir skriejame atgal į tą patį molą iš kurio išplaukėme. Smagiai pasiplaukioję einame iki stotelės, pasigauname 101 autobusą ir važiuojame į vakarinį iškišulį prie Riviera beach. Kol dar saulė aukštai, pavalgome čia esančioje vienintelėje kavinėje ant kalvos prie paplūdimio. Pasistiprinus einame į iškišulį, nuostabus vaizdas, gamta tikrai supranta grožį. Apeiname iškišulį aplink uolą (kas bijo aukščio nelabai patartina, nes kelias aplinkui kiek keblus ir status, reikia ir per uolas laipioti). Saulei leidžiantis įsitaisome papludimyje ant nuvirtusio medžio ir gėrimės saulėlydžiu. Šios dienos gamtos vaizdai atimą žadą, nors čia nėra žolės medžių, žalumos, bet labai gražu. Nusileidus saulei šiek tiek luktelim, nes į paskutinį autobusą jau nespėjame, tai kviečiame Boltą, tik daug norinčių tai ir kaina atitinkama, bet palaukus 10-20min kaina nukrenta ( sumokėjome ~16€) ir važiuojame į viešbutį.

Trečia diena
Iš savo miestelio autobuso stoties važiuojame į Tarxien miestelį, į Tarxien šventyklas. Megalito šventyklos datuojamos maždaug 3150 m. pr. Kr.
Ypatingą dėmesį šventyklos vietoje kelia turtingi ir sudėtingi mūriniai dirbiniai , kuriuose vaizduojami reljefuose išraižyti naminiai gyvūnai , altoriai ir širmos, dekoruotos spiraliniais piešiniais ir kitais raštais. Iškasus vietą paaiškėjo, kad ji buvo plačiai naudojama ritualams, kurie tikriausiai buvo susiję su gyvūnų aukojimu. Pasivaikščioją po šventyklą susirandame vietelę papusryčiauti, nes viešbutis be pusryčių tai šį kartą nusprendžiame pavalgyti jau nuvykę į šį miestelį. Pavalgę einame link stotelės ir gaudome 85 autobusą ir važiuojame iki „Dalam“ stotelės. Mes ją pravažiuojame tai išlipame kitoje stotelėje ir pagrįžtame (šį kartą yra šaligatviai, didžiojoje dalyje). Einame iki "Dalamo urvo“ kuris yra 144 metrų ilgio. Urve yra kaulų liekanų gyvūnų, kurie buvo įstrigę ir vėliau išnyko Maltoje, pasibaigus paskutiniajam ledynui. Taip pat čia rasta ir keramikos. Šis urvas laikomas vienu iš svarbiausių Maltos nacionalinių paminklų. Čia taip pat buvo aptikti ankstyviausi žmonių apsigyvenimo Maltoje įrodymai , maždaug prieš 7400 metų. Prie urvo yra įrengtas ir muziejus su iškasenomis, kaulais. Po šio muziejaus grįžtame į Birzebudžia miestelį kur išlipome, ir pasukę palei pakrante į kairę pusę einame link Marsašloko miesto. Pakeliui praeiname gynibinius įtvirtinimus "It-Torri ta' San Lucjan". Pasivaikščioja apie 3km pasiekiame žvejų miestelį, kur prieplaukoje prišvartuoti spalvoti Maltos laiveliai. Pasivaikštome po miestelį, pakrante ir vėl leidžiamės į autobuso paieškas. Šį kartą tenka "apeit sistemą", nes stotelėje kur laukiame autobuso jis nestoja nes yra pilnutėlis, tai einame į pradinę jo stotelę ir deja čia negeriau, nes žmonių masė. Tai paeiname dar toliau į prieš paskutinę jo stotelę ir čia jau autobusas tuščias ir sustoja, dabar tikimės, kad neišlaipina paskutinėje stotelėje. Viskas gerai pasiseka ir pasiekiame Valeta kur persėdame į kitą autobusą stotyje ir grįžtame į viešbutį. Kadangi dar nėra vėlu pasivaikštome po savo miestelį, nusiperkame braškių :)

Ketvirta diena - visas dėmesys Valetai.
Iš stoties 49 autobusu važiuojame iki Šv . Publijaus bažnyčios, kadangi ji dar uždaryta, matyt mes per anksti tai alėja traukiame į Valetos senamiestį, pro didingą fontaną ( deja tvarkomas buvo) ir vartus. Pagrindiniai miesto vartai, žinomi kaip Porto San Giorgio, buvo pastatyti 1566–1569 m. Išgėrus gardžios kavos su pyragėliu ant laiptų (kaip gi Valetone nepasėdėti ant laiptų) einu link Valetos katedros, kurią pastatė Maltos Ordino riteriai. Statyta tarp 1573 ir 1578 m. Bilietus įsigijau iš anksto, todėl iškarto einu į vidų, jau nereikia stovėti eilėje. Bažnyčia yra laikoma vienu iš geriausių Europos baroko architektūros pavyzdžių. Katedros interjeras, palyginus su fasadu, yra labai puošnus, dekoruotas baroko laikų stiliumi, akmeninės raižytos sienos, skliautinės tapytos lubos marmurinės grindys. Katedroje yra septynios koplyčios, kurios yra skirtos Ordino riteriams. Ši Valetos bažnyčia tikrai labai puošni ir graži, be galo daug freskų, paveikslų skulptūrų. Eidama toliau siauromis miesto gatvėmis užsuku į Didžiojo magistro rūmus. Rūmuose demonstruojami restauruoti valstybiniai kambariai, didžiojo magistro darbo kambarys, sosto kambarį. Eksponuojama ginkluotės kolekcija laikoma viena geriausių pasaulyje, joje puikuojasi ir didžiųjų magistrų šarvai. Labai gražūs rūmai į kuriuos norint patekti reikia praeiti apsauga (įsinešti dildę ar žirklutes draudžiama). Toliai einu į nacionalinį archeologijos muziejų. Įspūdinga kolekcija ir viliojanti Maltos salų priešistorės ir ankstyvosios istorijos patirtis. Artefaktai, datuojami nuo Maltos neolito laikotarpio (5900–2500 m. pr. Kr.) iki ankstyvojo finikiečių laikotarpio (8–6 a. pr. Kr.). Eksponuojami ankstyviausi įrankiai ir indai, kuriuos priešistoriniai žmonės naudojo kasdienėms užduotims palengvinti. Iškastos iš garsių Maltos UNESCO pasaulio paveldo objektų, megalitinių šventyklų ir Ħal Saflieni hipogėjų, tarp jų yra tokios svarbiausios vietos kaip „Mieganti ponia“, Maltos Venera ir milžiniška statula iš Tarxien šventyklų. Muziejus tikras istorijos lobynas. Dar vienas muziejus Casa Rocca Piccola yra XVI a. rūmai Maltoje ir kilmingos maltiečių de Piro šeimos namai. Senas pastatas su savo istorija. Toliau pažintį su Valeta tęsiu jau karo tema. Keliauju į The Lascaris War Rooms - yra požeminis tunelių ir kamerų kompleksas, kuriame buvo karo štabas, iš kurio per Antrąjį pasaulinį karą buvo vykdoma salos gynyba . Vėliau kambariai buvo naudojami NATO ir dabar yra atviri visuomenei kaip muziejus. Taip pat sudalyvauju ir patrankų šou, tikėjausi kažko labiau įspūdingo. Paskutinis objektas Valetoje numatytas Fortas - WW2 muziejus St. Elmo – Nacionalinis karo muziejus. Įspūdingo dydžio ir žvaigždės formos fortas pradėjęs gyvuoti 1417metais. Nuo forto einame vėl siauromis gatvelėmis, grožimės balkonais, durų rankenomis ir klaidžiodami kur akys vedą. Grįžtame link autobusų stoties iš kur keliaujame namo.

Penkta diena
Vėl ryte važiuojame iki Valetos, šį kartą iki stoties. Iename iki Barrakka Lifto, kur už 1€ galima nusileisti iki vandens taxi. Mažo laivelio nerandame, visi kaip susitarę sako tik turą turi, į Birgu neplukdo. Bet šalia stovi keltas, kuris už 2€ nuplukdo į reikiamą miestą. Išlipę iš kelto kylame aukštyn, pasiekiame dar vieną Maltos karo muziejų. Muziejus skirtas Maltos vaidmeniui Antrajame pasauliniame kare. Muziejus pats nėra didelis, eksponuojami karo eksponatai. Šis muziejus įdomus tuo, kad čia galima patekti į požeminį Maltos miestą. Po miestu uolose iškastos oro antskrydžių slėptuvės Birgu gyventojams. Siauri praėjimai, kambariukai, ligoninė ir viskas ko reikia miestui po žeme. Būtent dėl šio požeminio miesto ir pasirinkau šį muziejų.
Kitas labai įdomus muziejus – Inkvizitorių namai ( Inquisitor's Palace). Tai buvo Maltos inkvizicijos būstinė, nors pradinė pastato paskirtis ir statyba buvo kaip teismo rūmai. 1798 m. inkvizicija buvo panaikinta, rūmai buvo naudojami įvairiems tikslams, įskaitant karo ligoninę, valgyklą ir vienuolyną. Muziejuje įrengtos vienutės, kameros, kankinimo salės. Savotiškas iš išskirtinis muziejus. Dar vienas Birgu muziejus kurį aplankau tai Jūrų muziejus. Bent jau man įspūdingiausia tai pastatas kuriame yra muziejus, įsikūręs buvusioje Karališkojoje jūrų laivyno kepykloje , kuri buvo pastatyta 1840-aisiais. Muziejus per kelis aukštus, daug eksponatų. Kai lankiausi prie išėjimo buvo vaizdo ir garso instaliacija kuri tikrai patiko. Toliau klaidžiojame po siauras gatveles, prisėdame vienoje iš kavinukių pavalgyti ir toliau keliaujame iki šv. Angelo forto. Tai dar vienas karo muziejus. Malta tikrai turi gilią ir didžią karo istoriją. Šv. Angelo fortas – iš pradžių jis buvo pastatytas viduramžiais kaip pilis, 1530–1560 m. jį atstatė Šventojo Jono ordinas kaip bastioninį fortą , vadinamą Saint Angelo fortu. Per Antrąjį pasaulinį karą fortas patyrė daug žalos, tačiau vėliau buvo atstatytas. Fortas tikrai didelis, ir jam sutvarkyti reikia daug laiko ir darbo. Labai patiko pasivaikščioti po šį kompleksą, pastatus. Vinguriuodami miesto gatvelėmis nueiname iki prieplaukos kur sėdame į Maltos valtelę ir plaukiame į Valetą. Einame skersai per miestą iki kitos krantinės, kur kaip tik laukia keltas į Slimą. Pasivaikštome po Slima, užsukame į kelis prekybos centrus ir pasibuvę ieškome autobuso namo.Grįžę viską susipakuojame ir išeinamo vakarieniauti.

Dar neprašvitus keliamės ir važiuojame į oro uostą, vėl einame iki autobusų stoties. X3 autobusas išvyksta 5:20 val į oro uostą, o jame būna 06:44val. Labai daug žmonių laukia, gerai, kad paleidžia du autobusus iškarto.
Važiuojame apie valandą iki oro uosto.

Kelionė buvo labai įsimintina ir labai patiko.
Svarbiausia prisitaikyti prie viešojo transporto. Čia viešąjį transportą reikia stabdyti tiek norint įlipti, tiek norint išlipti. Šaligatvių ar kelkraščių pėstiesiems nelabai yra, tik miestuose, bet ir tai itin siauri.
Kai pripranti prie šios kultūros tai Malta palieka tik gerus prisiminimus ir norą dar sugrįžti. Dar tikrai liko ką pamatyti ir patirti, dar ir Gozo sala laukia, tai dar sugrįšim :)

P.s. keliauta 2024m. Gegužės pradžioje.

Prisiklausiau, kad Milanui užtenka dienos, nėra ką čia žiūrėti ir veikti. Nusprendžiau patikrinti ar tikrai taip yra.......
12/09/2024

Prisiklausiau, kad Milanui užtenka dienos, nėra ką čia žiūrėti ir veikti. Nusprendžiau patikrinti ar tikrai taip yra....
Susigaudau pigius bilietus ir kraunuosi kuprinę, laukia 3-jų dienų kelionė.

Nusileidžiame Milano Malpensos oro uoste. Kadangi neįprastą, tai per lauką keliaujame į traukinių stotį (pasirodo yra praėjimas per oro uostą).

Pasiekus traukinių sustojimą, apsidairau ir ieškau kaip čia bilietą įsigyti. Yra moteris kuri padeda susigaudyti. Nusiperku bilietėlį ir jį atsižymiu (visur reikia pačiam ieškoti kaip pasižymėti bilietą, nepažymėjus važiuosi zuikiu) dar nenusileidusi į apačią kur stoją traukiniai.
Traukiniu (XP2) keliauju iki Garibaldi stotelės.
Išlipusi keliauju iki kapinių. Taip taip pirmas mano lankomas objektas kapinės (jos anksti atsidaro, tai kaip tik laiku ir pakeliui). Milano kapinės - skulptūrų parkas, labai gražios ir įdomios kapinės. Čia yra ir senų paminklų, mauzoliejų, bei šiuolaikiškų naujų antkapių. Toliau mano kelias veda pro Triumfo arka "Arco della Pace". Arka su bareljefais ir statulomis, pastatyta Napoleono prašymu architekto Luidžio Kagnolos. Apeinu aplinkui ir pasigrožiu čia gražiu architektūros statiniu. Toliau jau einu pilies parku, kuriame yra Branca Tower. Plieninis bokštas, pastatytas 1933 m., liftu galima pakilti į 109 m aukštį, iš kurio turėtų atsiverti pilies ir jos apylinkių panorama... tačiau, bet.... vėjuota ir bokštas kol kas neveikia ir neaišku, kad bus galima pakilti, todėl keliauju į pilį. Sforcų pilį 1358 metais įsakė pastatyti pirmasis Milano kunigaikštis Galeazas II Viskontis. Nedidelė pilis užbaigta po dešimties metų trukusių statybos darbų. Paskutiniojo Viskončių vyro Filipo Marijos valdymo metu, pilis tapo prašmatnia kunigaikščių rezidencija, kuri išplėsta iki 180 metrų ilgio ir tiek pat metrų pločio. Jos viduje buvo didelis kvadratinis kiemas, o keturis statinio kampus puošė bokštai. 1447 metais pavargę milaniečiai nuo tironijos, įkūrė Ambrozijos respubliką ir apsiginklavę kirtikliais griovė pilį, o jos akmenimis mokėjo skolas bei atstatė senamiesčio sienas. Tvirtovę nuo visiško sugriovimo išgelbėjo Frančeskas Sforca, kuris pasinaudojo buvusia situacija ir perėmė valdžią į savo rankas. Jo sūnus nusprendė atstatyti pilį, kuri nuo šio momento turėjo simbolizuoti miesto grožį bei apginti milaniečius nuo galimų priešų puolimų. Šiuo metu Sforcų pilis yra muziejų kompleksas. Vienoje vietoje įsikūrę Senovės meno, Muzikos
instrumentų, Archeologijos, Antikvarinių baldų ir skulptūrų iš medžio, Egipto muziejai, galerijos. Po pilies sodus ir kiemus galima vaikščioti nemokamai. Mokami muziejai ir galerijos.
Pasigrožėjus pilies didybe ir tikrai dideliu muziejumi keliauju link Santa Maria delle Grazie bazilika. 1980 m. bažnyčia buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, nes tai vienas didžiausių Renesanso laikų pastatas, kuriame yra Leonardo Da Vinčio viena žinomiausia freska "Paskutinė vakarienė" (taip čia ta tikroji ir vienintelė). Norint pamatyti šią freską planuokitės labai iš anksto nes labai ribojamas patekimas, reikia bilietus įsigyti vos ne prieš pusmetį ( įleidžia tik tam tikrą skaičių žmonių ir labai trumpam). Kadangi mano kelionė buvo gana spontaniška tai šį kartą pasigrožiu tik bazilikos vidumi. O su Leonardu da Vinčiu susipažysto po vardo muziejuje (Leonardo da Vinci mokslo ir technologijų muziejus). Muziejus buvo įkurtas 1953 m. Tai didžiausia paroda pasaulyje, skirta Leonardo da Vinci inžinieriui ir humanistui. Įspūdinga aplinka ir eksponatai, L. da Vinci darbai, kūriniai, inžineriją. Kelionė per karo, darbo ir gamybos meną, skrydį, vandens kelius ir architektūrą. Daugiau nei 1300 kvadratinių metrų ir 170 istorinių maketų, meno kūrinių. Toliau dar viena bazilika di Sant‘Ambrogio. Romaninė bažnyčia su elegantišku kiemu ir kripta, kurioje guli šv. Ambraziejaus palaikai. Tai viena iš seniausių bažnyčių Milane, ją užsakė Šv. Ambraziejus 379–386 m. 1943 m. rugpjūčio mėn. bombardavimas smarkiai apgadino baziliką, dėl to buvo pastatytas naujas rožinės spalvos pastatas.
Dar vienas muziejus - Civic Archaeological. 1862 m. buvo galutinai įkurtas nacionalinis archeologijos muziejus, čia daugiau nei 500 eksponatų, kuriuos 1814 m. įsigijo tapytojo Giuseppe Bossi, Akademijos sekretoriaus, įpėdiniai, laikui bėgant surinkę daug archeologinių radinių iš Milane viešai atliktų kasinėjimų. gatvių, bažnyčių ir privačių namų, kurie kitu atveju būtų prarasti. Kolekcijoje taip pat yra graikų, etruskų, egiptiečių radinių, taip pat viduramžių ir renesanso daiktų.
Toliau keliauju ir nekantrauju pamatyti kanalus. Naviglio Grande - laivybai tinkamas kanalas. Gylis svyruoja nuo 1 iki 3,8 m. Pasivaikštau vakarėjančiais kanalais, po truputį įsižiebia ir miesto šviesos. Nuostabus vaizdas kanalai su tilteliais ir besileidžianti saulė. Čia daug jaunimo, kavinių barų.
Nuo kanalų suku į miesto centrą pro Šv. Lauryno konoladą, tai archeologinė radavietė, kurioje yra 16 romėnų laikotarpio marmurinių kolonų šalia amfiteatro ir pirčių griuvėsių. Pasiekiu ir pagrindinę miesto įžymybę - katedra, graži ji ir naktį, žmonių čia ir sutemus daug :)

Po ilgos ir labai turiningos dienos pasiekiu savo viešbutį, kuris yra visai šalia katedros ( mažiau nei 1km.) Genius Hotel Downtown. Viešbutis tvarkingas, šiuolaikiškas ir švarus.

Antra diena Milane :)
Atsikeliu anksti ir keliauju atgal prie katedros, pakeliui užsuku į Piazza Mercanti - sena miesto aikštė su savo architektūra ir istorija. Šį kartą bilietais pasirūpinu iš anksto ir dar būdama namie užsisakau bilietus į katedrą. Turiu kombinuotą bilietą: pasivaikščiojimas stogu, katedra, katedros rūsys, muziejus ir kripta. Bilietas su konkrečiu laiku, todėl dar prieš nurodytą laiką jau stoviu prie įėjimo. Užlipus laipteliais ant stogo ( yra ir liftas) atsiveria nuostabi katedros architektūra, skulptūros ir visas jos grožis. 8000 kv. m. ploto stogą puošia 135 smailės ir 2245 statulos (iš viso ant katedros yra 3400). Žymiausia iš visų – ant aukščiausios smailės uždėta „Mažosios Madonos“ (Madonnina) statula, padengta beveik 4000 aukso plokštelių. Nuostabus vaizdas. Nuo pačios katedros ir Milanas kaip ant delno. Tikrai verta užlipti ir praeiti ratuką stogu. Nusileidusi į apačią keliauju į pačią katedrą. 1385 metais katedrą pastatyti užsakė vyskupas Antonijaus da Saluzo. Jo idėją palaikė ir pirmasis Milano kunigaikštis, šią šventovę įsivaizdavęs kaip didžiausią bažnyčią pasaulyje. Kunigaikštis leido naudotis marmuro kasyklomis, suteikė mokesčių lengvatas bei pakvietė architektus iš visos Europos. Deja, statybų darbai ėjosi ne taip puikiai, kaip buvo planuota. 1386 metais pradėta statyti katedra buvo užbaigta prabėgus daugiau nei penkiems šimtmečiams. Statybos tęsėsi iki 1813 metų, o visiškai darbai baigti tik einant į pabaigą 1965 metams. Per daugelį statybos metų prie šio projekto prisidėjo šimtai statybininkų. Pradinė statinio konstrukcija vis keitėsi į dar labiau įspūdingesnę nei buvo iki tol. Ilgas statybų laikotarpis lėmė stilių įvairovę, tačiau galutinis rezultatas gavosi stebėtinai vienodas. Gotikinė Milano katedra yra 158 metrų ilgio ir 92 metrų pločio. Apsilankau ir kriptoje bei muziejuje, kuriame labai daug statulų ir kitų religinių atributikų.
Kitas ne ką mažiau įspūdingas ir žinomas objektas Viktoro Emanuelio II galerija. Taip tai prekybos centras, bet jį tikrai reikia aplankyti :) Jis yra didžiausias ir labiausiai išskirtinis prekybos centras mieste. Galerijos interjeras yra labai įspūdingas - įspūdingo dydžio kupolas, mozaikinės grindys, paveikslais ir bareljefais išklotos sienos primena spalvingą miesto praeitį. Įspūdingas ir pats įėjimas į triumfo arką primenantį galerijos pastatą. Kertinis akmuo galerijos statybai buvo padėtas 1865 metų kovo 7 dieną, o visas statybos procesas truko 12 metų! Objektas oficialiai atidarytas 1877 m. gruodžio 30 d. Vaikščiodami po šį išskirtinį prekybos centrą būtinai ieškokite mozaikinių grindų, vaizduojančių Turino herbą - geltonasis bulius. Kaip sako legenda, reikia atsistoti ant jo lytinių organų ir apsisukti aplink ašį ant dešinės pėdos kulno. Tokia procedūra yra laimės ir gerovės garantas.
Toliau einu link muziejaus-galerijos "Ambrosian Library" - biblioteka, meno kūriniai ir kiti eksponatai. Kitas mano muziejus - Poldi Pezzoli. Tai XVII amžiaus rūmai, kuriuose veikia muziejus. Muziejuje eksponuojami: ginklai, šarvai, trofėjai, meno dirbiniai, įrengti gyvenamieji kambariai, miegamasis, darbo kambarys. Ir trečias mano muziejus iš eilės - Bagatti Valsecchi muziejus. Tai kolekcionierių brolių Fausto ir Džiuzepe Bagati Valseki namai. Išlikusi privati Fausto svetainė, kurioje yra išlikę originalūs XIXa. Tapetai. Freska „Gailestingoji Mergelė Marija“ 1495, Antonio Boselli. Bagatti Valsecchi namai-muziejus (liet. Bagati Valseki) yra Milano lankytina vieta, tikras neorenesanso perlas pačiame mieto centre. Broliai žavėjosi itališkuoju renesansu ir sukūrė savo namus būtent pagal šį stilių. Muziejuje eksponuojami XV-XVI amžiaus baldai, meno kūriniai, interjeras ir jo detalės bei įvairūs to periodo daiktai, atkeliavę iš egzotiškų šalių.
Šį kartą bilietų į teatrą neturiu, bet užsuku pasižvalgyti kaip atrodo La Scala iš vidaus. Kaip tik vyksta operos repeticija, tai lankytojams leidžiama pasižiūrėti ir pasiklausyti iš balkonėlių. Tikrai gražus ir didingas teartas.
Vakarėjant prasuku pro prabangių parduotuvių gatvę, pasidairau po vitrinas. Viešnagę Milane užbaigiu vienoje iš kavinukių su karštu vynu.

Trečia diena...
Ryte keliuosi anksti ir einu link pilies, prie kurios yra Milano Cadorna stotis. Iš čia traukiniu važiuoju į Komo miestelį, prie Komo ežero. Vaizdas nuostabus - ežeras, kalnai ir žavus miestelis. Pasikeliu Funikulieriumi į kalno papėdę ir iš ten kilu iki apžvalgos aikštelės. Nuo aikštelės atsiveria vaizdas į Komo ežerą. Nusileidžiu ir su Funikulieriumi ir traukiu prie prieplaukos kur nusiperku valandos turą po ežerą. Pasiplaukioju, pasigrožiu pakrantės miesteliais iš vandens. Grįžusi į krantą keliauju į miestelį, paklaidžioju po jo gatveles. Praleidusi nemažai laiko miestelyje einu atgal į traukinį ir keliauju į Malpensos oro uostą, iš kurio keliauju namo.

Po kelionės galiu pasakyti, kad Milanui dienos tikrai neužtenka, jei nori ne tik pamatyti ir užsidėti varnelę, kad "mačiau". Aš, asmeniškai, Milanui skirčiau 2-3 dienas, čia tikrai yra ką pamatyti, kur nueiti, o tada jau važiuočiau prie Komo ežero kur dar praleisčiau 2-3 dienas. Nes prie šio ežero labai daug gražių miestelių.

P.s. keliauta 2023.11.24

Address

Vilnius

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Keliaukime kartu posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Share

Category