Žygiai kalnuose

31/05/2026

MAJA MARENAJ (1576 m) – svajonė, kuri išsipildę ne iš karto

Prieš penkerius metus pirmą kartą man pavyko pasiekti Maja Marinej viršūnę padedant vietiniam gyventojui iš Kurtë Demush .Kartu su mumis keliavo ir jo jaunesnysis sūnus. Tąkart sėkmingai įveikėme maršrutą, tačiau vėliau sekė net šeši savarankiški bandymai, kurie baigėsi nesėkmingai.

Kalnai moko kantrybės, atkaklumo ir pagarbos gamtai. Kartais vien noro neužtenka.

Galiausiai sėkmė nusišypsojo dar kartą. Šį kartą pasirinkau maršrutą, kurį pažymėjo Kantina Mani – vietinio vyno ir rakijos gamintojas iš Gruemirë kaimelio. Nuoširdžiai dėkoju jam ir visai jo komandai už sąžiningai bei atsakingai atliktą darbą.

Nors iki starto teko važiuoti nemažą atstumą dzipu ,o per beveik 10 valandų įveikiau apie 20 kilometrų sudėtingais kalnų keliais, pastangos atsipirko su kaupu.

Kaip sakoma – jei atkakliai sieksi savo tikslo, galbūt ne iš pirmo, ne iš antro, bet iš penkto ar septinto karto tikrai pasiseks.

Labai džiaugiuosi šiuo ilgai trukusiu projektu, kuris pagaliau pasiekė laimingą finišą.

Svajokite atsargiai – nes svajonės kartais išsipildo.

Su pagarba,
BenTrave
Gintaras Bendžius

⸻

🇬🇧 English

MAJA MARRNAJ (1576 m) – A Dream That Didn’t Come True Overnight

Five years ago, I reached the summit of Maja Marinej for the first time with the help of a local resident from Kurtë village Demush . He was accompanied by his younger son, and together we successfully completed the route.

However, the years that followed brought six unsuccessful solo attempts. Mountains teach patience, persistence, and respect for nature. Sometimes determination alone is not enough.

At last, success came again. This time, I followed a route marked by Kantina Mani, a local wine and rakia producer from the village of Gruemirë. My sincere thanks go to him and his entire team for their honest and dedicated work.

Getting there was not easy. I drove a long distance in my Jeep and spent nearly 10 hours covering approximately 20 kilometers of challenging mountain terrain. Every kilometer was worth the effort.

As the saying goes, if you keep trying, success will eventually come — maybe not on the first attempt, or the second, but perhaps on the fifth or seventh.

I am truly happy that this long-term personal project has finally reached a successful conclusion.

Be careful what you dream of — sometimes dreams really do come true.

Respectfully,
BenTrave
Gintaras Bendžius

28/05/2026

Pakeliui į Mają Maranaj 1556m

28/05/2026

Lake Shkodra Resort ❤️❤️❤️
Best camping in Albania 🇦🇱 🇦🇱

28/05/2026

https://maps.app.goo.gl/Q93bfDEDD1mzduxx9?g_st=ic

27/05/2026

26/05/2026

Prieš 5 savaites Albanijoje turėjau ypatingą 14 žmonių grupę iš Lietuvos 🇱🇹❤️🇦🇱
Per 8 dienas kartu apkeliavome šalį nuo kalnų didybės Theth’e iki turkio spalvos jūros Ksamilyje.
Buvo visko — nuotykių, juoko, ilgų kelių, gražių vaizdų ir dainų autobusiuke, kurios dar ilgai liks atmintyje 🎶🚌
Šis video — apie tą nuotaiką, kai žmonės tampa viena komanda.
Ačiū jums už energiją, gerą nuotaiką ir nepamirštamas akimirkas Albanijoje 🙌

Iki kitų kelionių!
Su meile, Ben Travel ❤️

15/05/2026

Ne kiekvienas kalnas yra skirtas būti įveiktas iš pirmo karto. ⛰️

Šiandien kelias mane ir vėl vedė link Maja Marinaj. Vietinėje Gruemire kavinukėje išgirdęs apie dar vieną maršrutą, patraukiau link Qytezë kaimelio ir pradėjau žygį be didelių lūkesčių — tiesiog su noru būti kalnuose.

Kažkur einant supratau, kad viršūnė man jau nebe svarbiausia. Tyla, bekraščiai vaizdai, gaivus kalnų oras ir tas laisvės jausmas jau buvo daugiau nei pakankamai.

16:00 atėjo laikas apsisukti ir dar kartą grįžti atgal. Penktas bandymas, ta pati neužbaigta istorija. Bet šiandien aš to jau nebevadinu nesėkme. Kiekvienas žygis čia duoda daugiau nei galėtų duoti nuotrauka nuo viršūnės.

12 kilometrų ramybės, laukinės gamtos ir dar vienas priminimas, kodėl vis sugrįžtu į kalnus.
Ir viena aišku — Maja Marinaj dar mane pamatys. ⛰️

15/05/2026

Kartais kalnai išmoko ne pasiekti viršūnę, o mėgautis pačiu keliu.

Kasdien užsukdamas į vietinę kavinukę „Gruemire“, iš vietinių gavau dar vieną naują tašką – kelią link Maja Marinaj. Ilgai negalvojęs sėdau ant savo žirgo ir išriedėjau iki Qytezë kaimelio. Ten palikęs automobilį pradėjau žygį link tikslo.

Jau pirmuose kilometruose supratau – nebūtinai šiandien svarbiausia pasiekti viršūnę. Gamta aplink dovanojo tiek ramybės, tiek gerų emocijų, kad pats buvimas kalnuose tapo didžiausiu laimėjimu.

Prieš porą savaičių su Stasiu į šį kalną bandėme kopti iš kitos pusės, o šiandien istorija tarsi pasikartojo. 16:00 – laikas, kai kalnai primena, kad kartais reikia mokėti apsisukti ir grįžti. Pradėjus kopimą tik 14:00, mano nueiti 12 kilometrų vis tiek džiugino širdį.

Tai jau penktas kartas, kai Maja Marinaj viršūnė lieka nepasiekta. Bet kuo toliau, tuo labiau suprantu – tikslas nėra tik viršūnė. Tikslas yra tie keliai, tyla, vėjas, laukiniai vaizdai ir jausmas, kad esi ten, kur iš tiesų gera būti.

Ir žinau viena – į šį kalną dar sugrįšiu. ⛰️

Sometimes the mountains teach you that it’s not about reaching the summit, but about enjoying the journey itself.

Every day, while stopping by the local café “Gruemire,” I got another new route from the locals — a way to reach Maja Marinaj. Without overthinking it, I jumped on my horse and drove to the village of Qytezë. Leaving the car there, I began my hike toward the goal.

After just a few kilometers, I realized that reaching the summit today wasn’t necessarily the most important thing. The nature around me was giving so much peace and positive energy that simply being in the mountains already felt like a victory.

A couple of weeks ago, Stasius and I tried climbing this same mountain from the other side, and today the story repeated itself once again. 4:00 PM — the moment when the mountains remind you that sometimes you need to know when to turn back. Starting the hike only at 2:00 PM, I was still more than satisfied with my 12 kilometers.

This is already the fifth time that the summit of Maja Marinaj has remained unreached. But the more time passes, the more I understand — the goal is not only the summit. The goal is the trails, the silence, the wind, the wild views, and the feeling of being exactly where you truly belong.

And I know one thing for sure — I will return to this mountain again. ⛰️