09/05/2026
𝐉𝐮𝐦𝐢𝐞̀𝐠𝐞𝐬 𝐚𝐛𝐚𝐭𝐢𝐣𝐚 – 𝐝𝐢𝐝𝐲𝐛𝐞̇, 𝐤𝐮𝐫𝐢 𝐢𝐬̌𝐥𝐢𝐤𝐨 𝐧𝐞𝐭 𝐛𝐮̄𝐧𝐚𝐧𝐭 𝐠𝐫𝐢𝐮𝐯𝐞̇𝐬𝐢𝐚𝐢𝐬
Kartais griuvėsiai būna ne tik pavieniai akmens luitai. Kartais juose dar gali pajusti didingą dvasią. Jumièges abatija Normandijoje yra būtent tokia vieta. Kai įžengi į jos teritoriją, pajunti: čia kažkada buvo ne paprastas vienuolynas, o tikras dvasinis, kultūrinis ir politinis centras.
Abatija buvo įkurta apie 654 metus Senos upės vingyje. Ją įkūrė šventasis Filibertas, padedamas karalienės Batildos. Tai buvo vienas seniausių ir svarbiausių benediktinų vienuolynų Normandijoje. Čia gyveno šimtai vienuolių, veikė mokykla, biblioteka ir skriptoriumas, kuriame buvo perrašinėjami rankraščiai. Viduramžiais Jumièges buvo ne tik maldos, bet ir mokslo, kultūros bei ekonominės galios centras.
Tačiau abatijos istorija nebuvo rami. 841 metais ją nusiaubė vikingai. Taip, tie patys vikingai, kurių palikuonys vėliau tapo normanais ir patys rėmė vienuolynų atstatymą. Istorija kartais turi keistą humoro jausmą: pirmiausia sudegini, paskui paverčiu galios simboliu.
XI amžiuje abatija atgimė. Buvo pastatyta didžiulė Notre-Dame bažnyčia – viena įspūdingiausių romaninio meno šventovių Normandijoje. 1067 metais ji buvo iškilmingai pašventinta dalyvaujant Vilhelmui Užkariautojui. Tuo metu Jumièges tapo tikru Normandijos dvasinės ir politinės galios ženklu.
Abatija matė ir didžiuosius istorijos įvykius. Su ja siejamas Šimtametis karas ir net Žanos d’Ark teismo šešėlis: 1431 m. Jumièges abatas Nicolas Le Roux dalyvavo jos teisme. XV amžiuje čia kurį laiką buvo apsistojęs Prancūzijos karalius Karolis VII. Vėliau, per religinius karus, abatija vėl buvo nusiaubta, o po Prancūzijos revoliucijos parduota kaip nacionalinis turtas. Tada prasidėjo pats liūdniausias etapas: pastatai buvo ardomi, akmenys naudojami kaip statybinė medžiaga, o didinga bažnyčia pamažu virto griuvėsiais.
Laimei, XIX amžiuje atsirado žmonių, kurie suprato, kad šie griuvėsiai nėra tik akmenys. Tai – atmintis. Romantizmo epochoje Jumièges sužavėjo rašytojus, istorikus ir keliautojus. Viktoras Hugo ją pavadino viena gražiausių Prancūzijos griuvėsių.
Jumièges – tai vieta, kur susitinka vikingai, vienuoliai, karaliai, rankraščiai, griovimas ir atgimimas. O svarbiausia – tai priminimas, kad net griuvėsiai gali stovėti išdidžiai.🥰
Nuotraukos priklauso Vykintai Saulytei-Bukauskaitei