20/08/2026
Yra vietų Romoje, kurios man turi ypatingą reikšmę. 🤍
Viena iš jų - ši bronzinė Šv. Petro statula, esanti Šv. Petro bazilikoje Vatikane. Ji tradiciškai priskiriama Arnolfui di Cambio ir datuojama XIII amžiumi. Jau šimtmečius piligrimai liečia pirmojo popiežiaus pėdą. Per tiek metų bronza nuo žmonių prisilietimų tapo visiškai lygi.
Pasak tradicijos, palietus šią pėdą ir sugalvojus norą, Šv. Petras gali jį išpildyti.
O mano šeimoje... panašu, kad tai ir įvyko.
1996 metais mano tėvai jau keletą metų gyveno Italijoje. Mano tėtis Paulius tuo metu dirbo kaip prie Šventojo Sosto akredituotas žurnalistas, o mama Jurga dažnai jį lydėdavo į Vatikano spaudos centrą. Kol jis dirbdavo, ji nuo Romos karščio slėpdavosi bazilikos vėsoje.
Vieną dieną ji sustojo būtent prie Šv. Petro statulos.
Nuo mano brolio Simono gimimo buvo praėję dvylika metų, ir jau niekas nebesitikėjo, kad šeimoje atsiras dar vienas vaikas. Tačiau mama padėjo ranką ant pirmojo popiežiaus pėdos ir išreiškė labai paprastą norą - mergaitės.
Po devynių mėnesių, 1997 metų spalio 11-osios, šeštadienio rytą, gimiau aš. 🎀
Piombine, Toskanoje.
Sutapimas ir stebuklas? Tai mano šeimos istorija.
Galbūt todėl Vatikanas man visada buvo ypatinga vieta.
Mano noras - kad ir jūs pajustumėte šios ypatingos vietos magišką atmosferą. Todėl kuriu naują ekskursiją po Vatikaną. Galbūt jos metu papasakosiu jums ir šią savo šeimos istoriją. 🕊️
