Baltų kelias / Baltu ceļš / Balts’ road

10/07/2025

Aplankykite ir pasigrožėkite Alytaus piliakalniu!

09/07/2025

🌳TRADICIJŲ PĖDSAKAIS🧡
Rytoj, liepos 10 dieną, – SEPTYNI MIEGANTYS BROLIAI, siejami su lietingu vasaros laikotarpiu 🌧 Šis simbolinis palyginimas atsirado stebint gamtą ir dangų: liepos 10-osios rytą trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Tikėta, kad jos ir yra tie „broliai“, pranašaujantys, kokie bus orai – lietingi ar sausringi 💦
Mūsų protėviai stebėjo šią dieną su nerimu: jei tądien lyja, gali lyti dar septynias dienas, o kartais – net septynias savaites. Tačiau ir visiškai sausas liepos 10-os rytas nežadėjo nieko gero – tokiais metais grėsė sausra ir menkas derlius 🌞
Esant sausrai, žmonės griebdavosi net maginių veiksmų lietui prisišaukti. Dzūkijoje žinomas paprotys, kai trys našlės plūgu išilgai ardavo upelį – „ardydavo vandenį“. Kitur, rytinėje Lietuvos dalyje, devynios našlės kartu judindavo iš vietos didelį akmenį, vadinamą Lietaus dievu. Sakoma, po trijų dienų pasirodydavo lietus, o už tai akmeniui aukodavo: palikdavo riestainių, saldumynų. Tikėta, kad akmens įduboje susikaupęs lietaus vanduo turi gydomųjų galių.
Dar gilesnėje praeityje žvaigždynų pasirodymo ir laidos stebėjimai buvo vienintelė galimybė tinkamai atlikti žemės ūkio darbus. Sietyno žvaigždžių spiečiaus stebėjimai žemdirbių kultūroje padėdavo rugių auginimo ciklus derinti su gamtos periodiniais reiškiniais. Sietyno laida vakaro žaroje – pavasario arimo metas; Septynių brolių patekėjimas dienos rytmetį – lietaus laukimas, taip reikalingas grūdo brandai; spiečiaus kulminacija rugsėjo pradžioje – laikas sėti žiemkenčius.
Be liepos 10-osios, yra ir kitų datų, kurios „patikrina“ šių brolių pranašystes:
⛈ Liepos 22 d. – jei per Magdaleną griaudžia, bus daug lietaus.
💦 Liepos 26 d. (Oninės) – jei ryte didelė rasa, rugpjūtis bus gražus.
Liepa – tai augalijos brandos metas. Sunoksta vyšnios, serbentai, avietės, mėlynės, pasirodo ankstyvos bulvės, agurkai, pomidorai. Gamtos pilnatvė stiprina žmogaus kūną ir dvasią 🫶
________________
Susiję straipsniai:
https://lemu.lt/ar-tikite-septyniu-broliu-mieganciu-diena/
📸 Rimgaudas Barauskis

06/07/2025

Trumpai, šiuolaikiškai apie šią dieną. Švęskime Lietuvą! 🇱🇹

Kai Paryžiuje į dangų stiebėsi Dievo Motinos katedra, prieš 800 metų vienas labai užsispyręs vyras vardu Mindaugas ėmėsi reikalų.

Maždaug trisdešimt penkerių – kai dabar pradedame bėgti maratonus ar keisti profesiją – jis jau buvo toks rimtas žaidėjas, kad kiti kunigaikščiai vos spėdavo trauktis iš kelio.

Reikalus tvarkė greitai: konkurentus – į šoną, žemes – po vienu stogu. Taip ėmė ir suvienijo Lietuvą.

Moterų reikalai irgi sekėsi. Tiesa, žmonai Mortai „pasipiršo“ senoviniu būdu – pagrobė. Ne, ji nebuvo iš Švedijos. Morta, tikėtina, buvo kilusi iš Latvijos arba dabartinio Šiaulių krašto – vadinasi, su charakteriu.

Dar Mindaugas, sugebėjęs visus apžaisti politiniame šachmatų lauke, suprato: jei nori į Europą, reikia krikšto, katedros ir karūnos.

Viską susiorganizavo. Karūnas – iš Rygos, katedrą – galbūt net Vilniuje, o pati ceremonija vyko vieną vasaros sekmadienį, kai orai geri ir svečiai netingi atvažiuot.

Karūnuoti buvo abu – jis ir Morta, bet į kalendorių pateko tik vienas.

Mūsų karalius gal ir nebuvo romantikas, bet su žmona pasitardavo, kaip valdyti valstybę. Morta – kilminga, išmintinga. Ir Mindaugas politinius galvosūkius nešė tiesiai jai į virtuvę.

Taip, ne visada jos klausė – bet klausė.

Meilė šiai moteriai buvo tokia stipri, kad nulėmė net karaliaus likimą. Mirdama Morta paliko du paauglius princus – Ruklį ir Rupeikį. Ir ištarė paskutinę valią, maždaug taip:

„Mindaugai, žinau, be manęs tu – kaip be rankos. Vesk mano seserį. Ji bus vaikams tokia mama, kokia buvau aš.“

Po Mortos mirties Mindaugas prarado moralinį kompasą ir vedė jos seserį. Ir čia prasidėjo politinis trileris. Nes toji buvo ištekėjusi už kunigaikščio Daumanto. Blogų naujienų ilgai laukti nereikėjo.

Bet šiandien – šventė. Tai diena, kai prisimenam, kad būti valstybe nėra savaime suprantama. Reikia ryžto, išminties ir, kartais, kalavijo. Diena, kai prisimenam, kad Mindaugas pradėjo, o mes – tęsiam.


Parengta pagal: Rimvydas Petrauskas, „Morta – karaliaus Mindaugo žmona iš Švedijos?“, Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, 2005. Iliustracija: iš TV3, Lietuvos istorijos apdovanojimai.

01/07/2025

Jau šiandien prasideda SAULĖS ŽIEDAS! Iki pat liepos 6 d.! Laukiam visų! ☀️🌸❤️

22/06/2025

Birželio 22-ąją pasitinkame VASAROS SAULĖGRĮŽA – ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį 🌞 Ši gamtos virsmo šventė nuo seniausių laikų buvo svarbi mūsų protėviams. Jie ją šventė kaip RASOS, KUPOLĖS o vėliau, įvedus krikščionybę, ji imta vadinti JONINĖMIS 🌿
Rasos – tai augalų vešėjimo, vandens, žolynų, vaisingumo ir atsinaujinimo šventė. Nuo gegužės pabaigos, ilgėjant dienoms, žmonės ruošdavosi šventei, rinkdavo žolynus (kupoliavimas), pindavo vainikus iš devynių rūšių žolynų, puošdavo jais namus, vartus, galvas. Vyrų vainikai dažniausiai būdavo iš ąžuolo lapų, simbolizuojančių jėgą, moterų – iš žolelių, gėlių ir žolynų 😍☘️
Rasų rytą maudydavosi žmonės ir gyvuliai, tikėta, kad rasa turi gydomųjų galių. Buvo apeinami laukai, braidyta po rugius, kad sustiprėtų derlius.
Svarbiausia šventės nakties dalis – laužai, kurių šviesa simboliškai perduodama kitiems saulės metams 🔥 Prie laužų dainuojamos Joninių dainos (Lyguo), šokama, šokinėjama per ugnį, vaišinamasi sūriu ir alumi, tikint, kad tai užtikrins gerą derlių 🌾
Rasos šventės užbaigimas – laužų deginimas. Prie laužų žmonės sėdėdavo iki pat saulėtekio. Buvo tikimas, kad apeiginė ugnis apvalo ir gydo. Senas paprotys yra statyti aukštas kartis, ant jų uždėti ratą arba stebulę ir padegti. Ratas simbolizavo Saulę.

Rasos – tai gyvybės ratas, vienijantis žmogų su gamta, žeme, Saule. Ir šiandien ši šventė jungia bendruomenes, kviečia švęsti gamtos pilnatvę, šviesą ir gyvenimą 🫶🌞

Susiję straipsniai:
Birželio 24 diena – Rasos šventė. www.alkos.lt

19/06/2025

Rasotos Joninės ir smagūs renginiai 🌿🤩

🌿 JONINĖS artėja – vasara įsibėgėja 🤩🌞 Šiaulių mieste ir visame krašte laukia daugybė šventinių renginių ir laužais pasipuošusių naktų: bus daug muzikos, šokių, juokų ir stebuklų 🫶
🌳 ŽVILGSNIS ATGAL: SENOSIOS RASŲ TRADICIJOS
Birželio 22–24 d. Lietuvoje minima ilgiausia diena ir trumpiausia naktis – tai laikas, kai gamta kupina gyvybės, o senosios tradicijos atgyja 🧡
Senovėje švęstos RASOS vėliau tapo Joninėmis. Išvakarėse moterys rinko žoleles – tikėta, kad tuo metu jos įgyja ypatingų gydomųjų savybių. Šie augalai naudoti ne tik arbatoms, bet ir namams ar tvartams puošti bei apsaugoti nuo blogio. Šis ritualas vadintas KUPOLIAVIMU 😍
Merginos pindavo vainikus iš 9 ar net 12 žolynų, jais puošdavosi ir spėdavo ateitį. Stebuklinga laikyta ir rasa – ja laistydavo daržus, girdydavo gyvulius, ūkininkai net voliodavosi rasoje, kad sulauktų gero derliaus 🌾
Laužai, deginami ant kalvų, simbolizavo saulės pagerbimą – kuo plačiau sklisdavo šviesa, tuo derlingesni metai laukė 🔥
__________________

👏RASOTŲ JONINIŲ RENGINIAI

🌿Birželio 21 d. (ŠEŠTADIENIS)🌿

🔥18.00–21.00 val. – KUPOLINĖS ŽALIŪKIŲ MALŪNININKO SODYBOJE
Šiaulių „Aušros“ muziejus kviečia prisiminti tradicijas. Etnografinėje aplinkoje pasinersite į kupoliavimo ir vainikų pynimo magiją, šoksite aplink laužą, dalyvausite kūrybinėse dirbtuvėse, jodinėsite, dainuosite, šoksite ir žaisite. Jūsų taip pat lauks kupolinių kermošius ir skanumynai.

🔥 20.00–01.00 val. – JONINĖS SU LIETUVIŠKOS ESTRADOS ŠELMIŲ ANSAMBLIU „UŽKŪTĖS“
Muzikinis klubas-smuklė "Juonė Pastuogė" – tai viena, kur visada būna linksma. Tad ir šį ypatingą vakarą Vasaros koncertų kiemelyje, skambant lietuviškai estrados muzikai, jūsų laukia smagus vakaras, skanus maistas ir svaiginanti nuotaika.

🌿Birželio 22 d. (SEKMADIENIS)🌿

🔥20.00 val. – RASŲ ŠVENTĖ PRIE KUBILIŲ PILIAKALNIO (BIRUTKALNIO)
Vieversėlis. Jaunimo folkloro ansamblis pažada, kad šoksite ir dainuosite iki paryčių. Atvykę į Kelmės rajone esantį Papušynio kaimą, turėsite puikią progą ne tik išsiburti pas žolininkę ar aplink laužą pašokti, bet ir nusipinti vainiką ir upei jį padovanoti.

🌿Birželio 23 d. (PIRMADIENIS)🌿

🔥 19.00–00.30 val. – ETNOGRAFINĖ ŠVENTĖ „JONINĖS. GAMTOS STICHIJŲ MAGIJA“
Šiaulių kultūros centras šiemet kviečia keliauti per skirtingas miesto erdves. Keturios stichijos taps ne tik simbolinėmis šventės ašimis, bet ir gyvomis patirtimis – kiemais, kuriuose lankytojai įsitrauks į kūrybą, pažinimą ir pojūčių žaismę.

🔥19.00–22.00 val. – JONINIŲ VAKARO EDUKACIJA IR ARBATŲ DEGUSTACIJA
„Valerijono“ arbatinė kartu su jumis kurs jaukų Joninių vakarą, kupiną kvapų, ramybės ir natūralios sveikatos paslapčių! Ragaudami kvapnių žolelių arbatas, pasinersite į šventinio vakaro ramybę. Taip pat turėsite išskirtinę progą pasigaminti natūralios sudėties kremą-kaukę. Edukaciją ves ir paslaptimis apie žolelių galią ir natūralų grožį dalinsis vaistininkė Almyra Girdenienė

🔥19.00–22.00 val. – JONINIŲ VAKARAS SU R.JUZUKONIU
Muzikinis klubas-smuklė "Juonė Pastuogė" lauks ne tik Jonų bei Janinų, bet ir visų, norinčių linksmai pasitikti trumpiausią metų naktį. Šventinį vakarą papuoš populiari lietuviška ir pasaulio muzika, smagūs šokiai, gardūs patiekalai ir saldūs juokai.

🌿 Joninės – tai ne tik tradicijos, bet ir bendrystės, gamtos bei vasaros šventė. Iki pasimatymo šventėse 🧡
Daugiau renginių rasite https://www.visitsiauliai.lt/renginiai/



Foto: Šiaulių kultūros centro archyvas

16/06/2025

Dalijamės akimirkomis iš jaukaus ir jautraus prisiminimų vakaro, skirto EUROPOS ARCHEOLOGIJOS DIENOMS ir dr. Birutei Kazimierai Salatkienei – iškiliai Lietuvos archeologei, muziejininkei, pedagogei, Šiaulių universiteto docentei 🫶
Į renginį susirinko miestiečiai, kolegos ir bičiuliai. Vakaro metu žiūrovai peržiūrėjo filmą „Senovės Lieporiai. Šiaulių praeitis ar rytdiena“ (1996 m.) ir džiaugėsi reikšmingais dr. Birutės Salatkienės darbais 👏
Įdomius ir įkvepiančius praeities kadrus papildė jautrus padėkos žodis, kurį tarė mokslininkės dukra Audronė Salatkaitė – restauratorė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja, tęsianti mamos kelią 🧡🥾📚
Susirinkusieji kolegos, bičiuliai, studentai dalijosi šiltais prisiminimais: archeologė Virginija Ostašenkovienė, prof. dr. Rita Regina Trimonienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, ilgametis Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vadovas Rimvydas Tamulaitis, kultūrologas Darius Ramančionis ir buvęs studentas, Šiaulių savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojas Andrius Kvedaras 🌞
Renginį vedė Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė ✨

📸 Gintarė Daknytė

13/06/2025

🌳TRADICIJŲ PĖDSAKAIS🧡
Birželio 13-oji nuo seno laikoma ŠIENAPJŪTĖS pradžia. Tikėta, kad žolė gerai atauga, jei pjaunama per jaunatį, o jei šienausi visai prie obels, antaniniai obuoliai išaugs kamuolio dydžio. Tądien moterys vengdavo verpti linus – manyta, kad tai gali pakenkti derliui. Jei pievoje buvo matomas gandras, kitą dieną tikėtasi saulėto oro.
Šienapjūtė – vienas svarbiausių vasaros darbų, suburdavęs būrius talkininkų. Jaunimas turėjo progą pasimokyti, o vakare – padainuoti ir pašokti. Vyrai šienaudavo, o moterys grėbdavo ir kraudavo šieną į kupetas 🌞
Šienapjūtė būdavo lydima dainų – vadinamų valiavimais, iš kurių ir kilo posakis: „Kad būtume nevaliavę – pievelė nebūtų žaliavus“. Tai sunkus, bet džiaugsmingas darbas. Per pietus talkininkams atnešdavo lašinių, žalibarščių, raugintų gėrimų. Šienapjūtės metu dažnai kartota patarlė: „Dalgė pievon – lašiniai verkia.“
Buvo laikomasi ir įvairių papročių – pirmąją dieną parėjusius pjovėjus šeimininkė apšlakstydavo vandeniu, kad visos šienapjūtės metu nelytų. Dalgiai naktį būdavo papučiami, kad laumės jų neišlankstytų. Medžiotojai tądien vengdavo išeiti į mišką – tikėta, jog kulka gali sugrįžti atgal.
Pasibaigus darbams vykdavo pabaigtuvės su lengvais valgiais: juoda duona, pyragu, rūgusiu pienu, lašiniais. Skilandžio nevalgydavo – jis buvo paliekamas rugiapjūtei.
Birželio vidury kaimas skambėdavo nuo dalgių aido, pievose tvyrodavo šviežio šieno kvapas – vasara buvo įsibėgėjusi 🫶

Susiję straipsniai:
https://lemu.lt/griezle-jau-rekia-reikia-eit-pievu-sienaut/
📷MantasKA

06/06/2025

Nauji objektai, patirtys. Kelias plečiasi. Ačiū Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras už puikiai suorganizuotą infoturą.

04/06/2025

Kviečiame 🫶

Europos archeologijos dienos jau čia pat 💛📚 Birželio 13 d. 17.30 val. kviečiame į filmo „SENOVĖS Lieporiai. ŠIAULIŲ PRAEITIS ar rytdiena“ peržiūrą.
✅Renginys NEMOKAMAS
✅Būtina išankstinė REZERVACIJA
✅+370 41 523 110; [email protected]

Filmas skiriamas šviesios atminties istorikei ir archeologei Birutei Kazimierai Salatkienei.

🎬 Po peržiūros – susitikimas su kūrybine grupe ir muziejininke Audrone Salatkaite, Birutės Kazimieros Salatkienės dukra 🫶

24/05/2025

Tikrai įdomi ir informatyvi paskaita ir jaukus pokalbis po pranešimo. Ačiū už bendrystę Baltų centras ir Regina Kvasyte. 🌷🌷🌷