12/07/2025
Albanija – šalis, kuri kasmet vis dažniau minima tarp turistinių krypčių. Socialiniuose tinkluose, keliautojų bloguose, įvairiuose internetiniuose pranešimuose matomi gražūs vaizdai, pagyros ir šilti atsiliepimai apie šią šalį, tačiau ar tikrai viskas čia taip idealu ir gražu? Deja, tai tik paradinė pusė, marketingo triukai, kurie reikalingi privilioti kuo daugiau turistų. Iki turistinės šalies Albanijai dar labai toli, bet apie viską nuo pradžių.
Albanijos gamta
Nors Albanija turi keletą gražių nacionalinių parkų, tokių kaip Llogaros, Butrinto ar Teto, tačiau šalis dar nėra pažengusi turizmo srityje, todėl gamtos apsauga ir infrastruktūra dažnai nėra tinkamai sutvarkytos. Kai kuriuose nacionaliniuose parkuose trūksta aiškių takų, o informacijos stendai yra pasenę arba jų visiškai nėra. Kai kurie gamtos objektai yra labai populiarūs, todėl yra perkrauti lankytojų, kas neigiamai veikia aplinką.
Lankytini objektai
Nors pirmas įspūdis, jog lankytinų objektų Albanijoje yra daug, tačiau vertų dėmesio yra tikrai mažai. Tik labai nedidelė dalis yra sutvarkyti ir patogiai pasiekiami. Dauguma jų yra sunkiai privažiuojami arba neprivažiuojami, reikia ilgai eiti pėsčiomis. Privažiavimai yra prastos būklės, žvyrkeliai, duobėti ir siauri, pavojingi keliai. Kai kurie lankomi objektai pilni šiukšlių arba tik griuvėsiai su aukšta žole, už kuriuos dar sugebama ir paprašyti įėjimo mokesčio. Liūdniausia, kai dedi daug pastangų pasiekti tam tikrą objektą, o kai pagaliau jį pasieki, užplūsta nusivylimas, nes nėra į ką žiūrėti. Ne visada tiksliai sužymėti objektai, todėl sunku susiorientuoti, kur eiti.
Kelių būklė
Kelių būklė Albanijoje yra labai prasta. Apkeliavau beveik visą šalį ir situacija visur tokia pati. Geros būklės (jei taip galima sakyti) yra tik magistraliniai keliai, jungiantys pagrindinius miestus, tokius kaip Tirana, Diuresis, Vliorė, Škioderis.
Kalnų ir kaimo keliai yra siauri, vingiuoti, duobėti, kai kur žvyrkeliai, nėra atitvarų. Navigacija kartais veda per apleistus ar blogai prižiūrimus kelius, kas apsunkina keliavimą.
Parkavimas visur yra chaotiškas, automobiliai yra statomi ant šaligatvių, sankryžose, paliekami vidury gatvės, nesilaikant jokių kelių eismo taisyklių.
Paplūdimių „rojus”
Paplūdimiai Albanijoje Diuresio pusėje yra smėlėti, o Sarandės pusėje labiau akmenuoti. Gražių paplūdimių nedaug, nes dauguma yra nukloti turistiniais gultais ir skėčiais, viskas paruošta masiniam turizmui. Gultai visur yra mokami. Privatūs paplūdimiai yra patvarkyti, o viešieji pilni šiukšlių. Iki kai kurių paplūdimių reikia eiti pusvalandį arba iš viso sunkiai pasiekiami. Viešuose paplūdimiuose net vandenyje yra šiukšlių, stiklų, dėl ko gali būti pavojinga maudytis. Įdomu tai, kad net viešus paplūdimius vietiniai verslininkai užima be leidimų, pristato gultų ir prašo pinigų iš turistų. Kiek teko matyti paplūdimių, juose visuose pristatyta daugybė gultų, beveik nepaliekant praėjimo pajūriu.
Realios kainos turistams
Kainos Albanijoje yra gana aukštos, nors pragyvenimo lygis yra žemas. Apgyvendinimo įstaigose kainos yra didelės ir neatitinkančios kokybės. 4 žvaigždučių viešbučiai yra kaip Europoje 2 ar 3. Pusryčiai beveik visur gana prasti. Maitinimo įstaigose kainos yra įvairios, nuo nedidelių iki europietiškų. Keliaudama po Albaniją, valgiau įvairiose vietose ir tik dviejuose miestuose radau puikius restoranus, tiekiančius kokybišką ir šviežią maistą.
Automobilių nuomos kainos yra labai aukštos. Juos nuomoja be draudimo ir senus, be kondicionierių, prastokos būklės, o kainos sezono metu prasideda nuo 30eur/parai. Naujesnių automobilių kainos prasideda nuo 50eur/parai. Atkreipkite dėmesį, jog šioje šalyje labai daug kur priima tik grynus pinigus, kortele atsiskaityti labai mažai galimybių. Net apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose atsiskaitymas tik grynaisiais, išskyrus populiarius turistinius kurortus. Norint išsigryninti pinigus, imamas didelis bankų aptarnavimo mokestis, kas turistui yra papildomi nuostoliai.
Šiukšlės, šiukšlės, šiukšlės
Visa šalis paskendusi šiukšlėse. Tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, pakelėse, tiek prie lankytinų objektų, visur akis bado šiukšlės.
Visa netvarka yra dėl prastos atliekų tvarkymo sistemos, nėra reguliaraus šiukšlių surinkimo, todėl daug kur matomos perpildytos ar neveikiančios šiukšliadėžės, konteineriai. Trūksta taip pat žmonių sąmoningumo, nes patys albanai vis dar meta šiukšles bet kur, nes taip įpratę, mokyklose nėra švietimo aplinkosaugos tema. Valdžia irgi ignoruoja tokią situaciją. Nėra jokios baudų kontrolės, o verslininkai šiukšlėmis atsikrato gamtoje, nes taip pigiau.
Pati važiuodama mačiau ne kartą, kaip iš važiuojančios mašinos buvo išmetamos šiukšlės tiesiog į gatvę, kaip gamtoje buvo paliekami pilni šiukšlių maišai. Keista, bet visoje Albanijoje, nei miestuose, nei gamtoje, nei lankomose vietose, beveik niekur nėra šiukšliadėžių. Tiesa, kurortai šiek tiek aptvarkyti, tačiau pasukus truputį į šoną, vaizdas toks pat – šiukšlės.
Apleisti pastatai
Visoje šalyje teko matyti daugybę pradėtų statyti, apleistų arba pusiau įrengtų pastatų. Keista situacija, nes jokioje kitoje šalyje man neteko matyti jų tiek daug. Pasirodo, jog taip yra dėl chaotiškos pokomunistinės statybos, emigracijos, teisinių problemų, lėšų stygiaus ir net pinigų plovimo. Tai unikalus reiškinys, kuris atspindi šalies ekonomines ir istorines žaizdas.
Po 1991 m., kai žlugo komunistinis režimas, kilo statybų bumas, tada žmonės statė be leidimų, dažnai savavališkai ir net nežinodami, ar turės lėšų pabaigti. Nebuvo jokios kontrolės, architektų, todėl statė bet kur ir bet kas.
Dar viena priežastis emigracija, daugybė albanų emigravo svetur, siuntė artimiesiems pinigus, kad statytų namus, tačiau daugelis taip ir liko neužbaigti, juose niekas neapsigyveno.
Taip pat daug pastatų stovi ant ginčytinos žemės, nes nesutvarkyti nuosavybės dokumentai ir jų negalima nei užbaigti, nei parduoti. Daug nelegalių pastatų šalyje buvo įšaldyti, laukiant legalizacijos arba nugriovimo, todėl stovi tušti, neleidžiama juose gyventi ar jų užbaigti.
Pusiau įrengti pastatai, kuomet pirmas aukštas gyvenamas, o antras ar kiti aukštai tik sienos arba pirmas aukštas tuščias, o antras gyvenamas buvo dėl ekonominių priežasčių. Daugelis šeimų neturėjo pinigų pabaigti statybų, todėl pasistatydavo ar įsirengdavo tik vieną aukštą, o kitus palikdavo „kai bus pinigų“ arba vaikams. Deja, dažnai taip ir liko.
Turistų lupikavimas
Albanijoje nemaža dalis automobilių stovėjimo aikštelių, jeigu jas taip galima pavadinti, yra mokamos. Jos mokamos, greičiausiai ne todėl, jog valdžia taip nustatė, o todėl, jog vietiniai sugalvojo pasipelnyti iš turistų. Prie populiaresnių lankomų objektų vietiniai tiesiog laukuose ar dykynėse apsitvėrę plotus ir juos pavertę stovėjimo aikštelėmis, už kurias reikalauja pinigų. Man paprašius nuosavybės ar kitokių aikštelės dokumentų, nei vienas tariamas aikštelės savininkas jų pateikti negalėjo, o sumokėjus negavau nei vieno kvito. Ši veikla populiari Albanijoje, kaip ir prisistatyti skėčius viešame paplūdimyje ir surinkinėti pinigus.
Vairavimo kultūra Albanijoje
Vairavimo kultūra Albanijoje yra švelniai tariant baisi. Vairuotojai visiškai nepaiso taisyklių, laksto dideliais greičiais tiek mieste, tiek užmiestyje, tiek siaurais kalnų keliukais. Vairuoja chuliganiškai, parkuojasi chaotiškai. Dažnai važiuoja neprisisegę saugos diržų, vairuoja motociklus be šalmų, veža mažamečius vaikus nesaugiai. Taip pat vairuotojai nekantrūs, dažnai signalizuoja, visur braunasi be eilės.
Pilnos pakelės atminimo paminklų, mini kapinaičių, kurie yra atminimo vietos žmonėms, žuvusiems autoavarijoje. Nieko nuostabaus, kai toks vairavimas. Žūties vietos žymimos kryžiais, paminklais su žuvusių nuotraukomis, žvakutėmis ar ryškiomis dirbtinėmis gėlėmis.
Tai ne kapai, o simbolinės atminimo vietos ir dažniausiai matomos prie pavojingų kelių, įvairių posūkių, tunelių, kalnų kelių. Jos simbolizuoja žūties vietą ir yra tarsi įspėjimas vairuotojams, kad būtų atsargūs.
Nors keliuose daug policijos, tačiau važiavimo situacija negerėja, nes policija dažnai korumpuota, o baudos yra vienos mažiausių Europoje. Todėl keliaujant po Albaniją automobiliu, reikia būti labai atsargiems ir dėmesingiems.
Gyvūnų išnaudojimas
Keliaudama atkreipiau dėmesį į gyvūnus ir jų santykį su vietiniais gyventojais. Mane nustebino albanų abejingumas ir neleistinas elgesys su gyvūnais. Teko matyti net kelias situacijas, kuomet vietiniai nepelnytai panaudojo fizinę jėgą prieš gyvūnus. Viena iš tokių situacijų buvo, kai albanas netyčia paleidęs arklį, jį apmėtė akmenimis, kita situacija, kai nedidelė mergaitė apspardė ožką dėl to, jog ši išėjo į kelią. Taip pat teko matyti kaip nedidukas arklys sunkiai lipo stačiomis uolomis, nešdamas sunkų krovinį (gėrimus išpuikusiems turistams) į neprivažiuojamą lankytiną vietą, o vedlys plakė jį rykšte. Buvau pasibaisėjusi tokiu elgesiu.
Šalyje daug benamių kačių ir šunų. Yra buvę atvejų kai vietiniai ir savivaldybės, mažindamos jų populiaciją, tiesiog juos nuodija. Ar galite įsivaizduoti, kokiose kančiose miršta gyvūnas? Vargšai gyvūnai dar šiek tiek dėmesio ir maisto sulaukia iš turistų, todėl didžiausia jų koncentracija yra prie maitinimo įstaigų, viešbučių ir kitų turistinių taškų. Gyvūnai dažniausiai yra draugiški, todėl jokios grėsmės nekelia.
Vietiniai gyvūnus dažnai laiko ne draugais, šeimos nariais, kaip mums europiečiams įprasta, o tiesiog daiktu tam tikrai paskirčiai. Pavyzdžiui, šuo dažnai laikomas ant trumpos grandinės lauke kaip sargas, katinas skirtas pelėms gaudyti ir t.t. Gyvūnas reikalingas tol, kol teikia naudą, vėliau išmetamas, ypač tai būdinga kaimiškose vietovėse. Nemažai teko matyti sužalotų gyvūnų. Tiesa, didmiesčiuose situacija šiek tiek geresnė, ypač tarp jaunos kartos žmonių jau galima pamatyti daugiau meilės gyvūnams.
Albanijos kurortai
Albanijos kurortai labai skirtingi. Man labiausiai patiko Ksamilio kurortas, kuris yra šiuolaikiškas, švarus ir su gražesniais paplūdimiais, primenantis europietiškus kurortus. Diuresis didelis kurortas ir labai populiarus tarp turistų, turintis ilgą paplūdimio ruožą, tačiau perpildytas poilsiautojų. Sarandė ir Vliorė pasirodė labai liūdni kurortai, su nedaug turistų. Teko aplankyti dar kelis kurortus, tačiau įspūdžio nepaliko.
Tai ar verta aplankyti Albaniją?
Po dviejų savaičių keliavimo po Albaniją, išvados labai liūdnos. Šalis atrodo labai skurdžiai ir varganai. Keliai labai prasti, daug tuščių apleistų pastatų, miestuose beveik jokių lankytinų objektų (išskyrus Kruję, Beratą ir Girokasterį), gamtos objektai sunkiai pasiekiami ir nelabai prižiūrimi. Nors albanai labai mėgsta pabrėžti, jog jų šalies privalumas gamta, aš tikrai pasiginčyčiau. Išskirčiau iš gamtos nebent kalnus, kurie tikrai gražūs ir verti dėmesio, na dar pora kanjonų. Visa kita gamta paprasta, nesutvarkyta, pilna šiukšlių. Įdomu buvo sutikti ir stebėti laisvai besiganančius gamtoje naminius gyvulius. Pasirodo, Albanijoje daugelyje regionų, ypač kaimo vietovėse, gyvuliai auginami pagal tradicinį laisvo ganymo principą. Šeimos dažnai neturi aptvarų ar ganyklų su tvora, todėl gyvuliai ganosi laisvai kalnuose, pakelėse ar pievose, o vakare grįžta į ūkį.
Po beveik dešimties metų kelionių po pasauly, galiu parašyti, kad Albanija atsidūrė mano aplankytų šalių sąrašo dugne, todėl manau, ji neverta nei jūsų laiko, nei pinigų.
