16/05/2026
Antalieptėje – jubiliejinis Basųjų Karmelitų minėjimas ir ypatinga, gyva škaplieriaus tradicija
Gegužės 16 dieną Antalieptės Basųjų Karmelitų vienuolyne vyko iškilmingas jubiliejinis minėjimas, skirtas 400 metų nuo Basųjų Karmelitų ordino įsikūrimo Lietuvoje. Į istorinę vietą susirinko vietiniai gyventojai, Vilniaus ir Kauno karmelitų bendruomenių nariai bei svečiai iš įvairių Lietuvos vietų.
Renginys prasidėjo Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Organizatorius Andrius Alekna OCDS ir br. Vidas Labanauskas OCD pasakojo apie šv. Simoną Stoką, škaplieriaus kilmę, jo sakramentaliją ir pamaldumą. Pasak tradicijos, būtent per šv. Simoną Stoką Bažnyčia gavo daugelio pažįstamą škaplierių – sumažintą karmelitų abito dalį, tapusią Dievo Motinos globos, tikėjimo ir pasiaukojimo ženklu.
Šv. Simono Stoko gyvenimas apipintas asketiškumo ir maldos istorijomis. Sakoma, kad dar jaunystėje dvidešimt metų jis gyveno drevėje, ieškodamas tylos, susikaupimo ir artumo Dievui.
11 valandą aukotos šv. Mišios tapo svarbiausia jubiliejinio minėjimo dalimi. Jų metu nauji nariai buvo priimti į basųjų karmelitų pasauliečių ordiną. Tarp jų – ir Dovilė, davusi pažadus bei priėmusi škaplierių. Esami ordino nariai atnaujino savo pažadus, o po Mišių visi norintieji galėjo priimti škaplierių ir gauti palaiminimą.
Dievo žodį šv. Mišių metu skaitė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė. Visą jubiliejinį renginį vedė Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, globojantis Dusetų ir Antalieptės parapijas. Renginio dalyviai dėkojo Kanauninkui už rūpestį parapijomis, bendruomenės telkimą ir gyvos sakralinės tradicijos puoselėjimą. Padėkos žodžiai skambėjo ir visiems prisidėjusiems prie šios šventės organizavimo – karmelitų bendruomenėms, savanoriams bei parapijiečiams.
Ypatinga dovana Antalieptės bažnyčiai tapo svečių padovanotas paveikslas, vaizduojantis šv. Simoną Stoką, iš Švč. Mergelės Marijos rankų priimantį karmelitų abitą – vieną svarbiausių karmelitų dvasingumo simbolių.
Po religinių apeigų bendrystė tęsėsi agapėje, kur visų laukė kareiviška košė, pokalbiai ir jaukus bendrystės laikas šventoriuje. Vėliau dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po Antalieptės bažnyčią ir vienuolyną. Atrodė, jog Antalieptės vienuolynas tądien vėl trumpam atgijo savo tikrąja paskirtimi – maldai, susitikimui ir bendrystei.
Ši vieta Lietuvos sakralinio paveldo žemėlapyje užima ypatingą vietą – Antalieptės vienuolynas yra vienas iš vos trijų dabartinės Lietuvos teritorijoje išlikusių basųjų karmelitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šv. Kazimiero provincijos vienuolynų ir bažnyčių kompleksų. Kiti du išlikę kompleksai yra Vilniuje ir Kaune.
2026-ieji Lietuvos basiesiems karmelitams ypatingi ir dėl kitų svarbių sukakčių: prieš 300 metų šv. Kryžiaus Jonas buvo paskelbtas šventuoju, o prieš 100 metų – Bažnyčios mokytoju. Tad Antalieptėje vykęs minėjimas tapo ne tik istorijos prisiminimu, bet ir gyvu tikėjimo bei karmelitiškos tradicijos liudijimu šiandien.