Kretingos gidė Diana

20/04/2026

20/04/2026

DEVINTOJI DIENA

Kaua'i saloje prasidėjo lietumi. Dieną prieš tai praūžus liūčiai, patvino keliai ir mūsų ekskursiją atšaukė. Bet ar lietuviams lietus kada nors buvo baisus? :D

Šokom į batus, įsigijom lietpalčius ir pirmyn pažindintis su viena iš aštuonių Havajų salyno salų!

Tam puikiai tiko mažas, bet jaukus ir turtingas istorijos muziejus bei vietinė kavinukė, kur gurkšnodami pagaliau gerą kavą stebėjome vietinių gyvenimą :)

Atšauktą ekskursiją vargais negalais pavyko perkelti į DEŠIMTĄJĄ DIENĄ. Rymojom kruizų terminalo angare, rymojom, akeles į tolumą pražiūrėjom, bet mūsų gidė taip ir neatvyko... Daug vėliau pranešė, kad pakliuvusi į kamštį. O mums jau buvo nebesvarbu - vynas barbenant lietui rodėsi svaigesnis, vakarienė buvo išskirtinai jauki, o maistas gardus 🥰

Kalbant apie laivą "Pride of America", jis plaukioja su JAV vėliava, yra statytas JAV ir didžioji dalis darbuotojų yra JAV piliečiai. O ir viskas laive alsuoja "amerikoniškumu" - pradedant prasta kava, baigiant jaukiu interjeru, nukeliančiu į XIX amžių :D

Laive kartu su mumis plaukė beveik 3 tūkstančiai keleivių ir virš tūkstančio darbuotojų.

Šis kruizas maršrutą aplink Havajų salas s**a 365 dienas per metus: kiekviena kelionė trunka 7 dienas. Mums išlipus, už poros valandų į laivą lipo jau kiti 3 tūkstančiai keleivių ir vakare Amerikos Pasididžiavimas išpaukė vėl tuo pačiu maršrutu, kokiu plaukėme mes.

17/04/2026

AŠTUNTOJI DIENA Havajų salyne išaušo atnešdama nusivylimą. Kapitonas pranešė, kad dėl naktį prasiautusios audros neįplauksime į vieną iš Didžiosios salos uostų.

Stovint 12-ame denyje galėjai matyti, kaip milžiniškos bangos talžo krantą, todėl niekam nekilo mintis, kad kapitonas išsigalvoja :D

Beje, tądien, jei ne audra, būtų laukusi įdomi patirtis: laivas nuleido inkarą tolokai nuo pakrantės ir į uostą mums būtų tekę plaukti tokiomis kaip baržomis. Jos iki paskutinės sekundės mūsų laukė, siūbuodamos ant bangų, bet inkaras buvo pakeltas ir laivas apsisuko atgal į vandenyną...

Vis dėlto, dalykai nevyksta be reikalo. Neišlipome Konos uoste, bet užtat pamatėme Molokajo salos sienas. Joje iki XX amžiaus šeštojo dešimtmečio lyg kaliniai buvo apgyvendinami raupais sirgę žmonės. Labai norėjau pamatyti tą salą, nes kaip tik kelionėje skaičiau knygą apie tai ir apie kitus svarbius įvykius Havajuose.

Taip pat išvydome iš vandens bekyšantį vulkano kraterį - per milijonus metų jis nugrimzdo gylyn.

Tačiau tos dienos didžiausiu įvykiu tapo banginių poravimosi vieta. Kapitonas perspėjo, kad kaip tik šiuo metu apie 7 tūkstančius kilometrų iš šaltųjų vandenų atplaukę kuprotieji banginiai poruojasi ir mėgaujasi Ramiuoju vandenynu. Iš pradžių spoksojau į vandenį kokią valandą ir jau ketinau eiti į kajutę, nes pradėjo lyti. Bet kažkas šalia suspigo - banginis, žiūrėkit, banginis!!!!

Ir taip: iš pradžių pasimatė švirkščiantis fontanas, tada dalelė nugaros ir galų gale - milžiniška uodega. Kad ir iš toli, bet tai buvo vienas didingiausių dalykų, kuriuos esu regėjusi... Man tai tapo ne dienos, bet gyvenimo įvykiu, nes visad svajojau pamatyti kuprotąjį banginį 🥰

O kas smagiausia, kad vandenų milžinai mums pasirodė kokius tris kartus!!!! ❤️

13/04/2026

SEPTINTOJI DIENA

Tęsiant ugnikalnių temą, tai aš kaip ir išsižadėjau svajonės pamatyti kokį vieną lava besispjaudantį. Bet kaip ten sako - svajoti reikia atsargiai :D

Kai septintąją kelionės dieną atplaukėme į Didžiąją salą, kuri originaliai vadinasi Havajų sala, seismologai pranešė: pagrindinis ugnikalnis išsiverš šiandien arba per artimiausias 16 dienų.

Kai žvelgėme į grėsmingą vulkano grožį, jis jau spjaudėsi dūmais, o už poros dienų, kai mūsų pėdos saloje atvėso, išspjovė ir karštos lavos 🌋

Havajiečiams įvykis labai didelio įspūdžio nepadarė: salas suformavo vulkanai. Vieni jau miega amžiams, o kiti savo jėga pagrasina kelis kartus per metus. Kaip ir žemės drebėjimai. Jų per metus - silpnesnių ir smarkesnių - įvyksta apie 50 kartų.

Kas dar kelia pavojų Havajuose - tai kokosai. Nuo jų kasmet žūva daugiau žmonių, negu nuo ryklių. Todėl pliažuose visi kokosai iš medžių iškertami - toks įstatymas, kad kokio pliažinėtojo neužmuštų 🥥🌴

12/04/2026

ŠEŠTOJI DIENA

Maui sala kažkada buvo, o ir tebėra, didžiulė JAV karinė bazė. Todėl nenuostabu, kad nuo pat ankstyvo ryto - į ekskursiją išsirengiam šeštą valandą, pažadinti krante giedančių gaidžių :D - sutinkame esamus ar buvusius kariuomenės narius.

Vienas jų, vežęs iki mūsų gidės, širdingai pademonstravo apeiginius judesius, kuriuos kariai atlieka prieš mūšį, sportininkai - prieš svarbias rungtynes, jaunikis - prieš vestuves. Pažiūrėkit youtubėje, įspūdinga!

Įspūdinga dvasios karė mus pasitinka ir prie ekskursijos autobusiuko. Pasipuošusi gėle plaukus, stovi tvirta kaip Havajų deivė ir nustebina žinanti apie Lietuvą - aaa, gi Latvijos kaimynė, sako ji. Ilona vardu. Su ja leidomės į nepakartojamą kelione po Maui salą, garsiuoju keliu į Haną.

Kelyje, smagiai bėgančiame per džiungles, yra daugiau, negu 600 posūkių, keliolika tiltukų ir nesuskaičiuojama galybė žavių vietelių.

To, ką per pusdienį papasakojo Ilona, neįmanoma sudėti į trumpą fb aprašymą, pavargtumėt gal ir skaityti :D O gal tam labiau tiktų straipsnio formatas.

Bet labai įstrigo emocija: kaip Havajuose gimę (ne atvykę gyventi iš kitur) žmonės didžiuojasi savo savo praeitimi, tradicijomis. Kaip jiems skauda, ką su salynu padarė amerikiečiai. Ir kokioje vienovėje jie vis dar gyvena su gamta. Tik sustojam nuotraukai, jau, žiūrėk, Ilona pina tradicinius karolius iš lapų. Nepraleido ji nė vieno vaivorykštinio eukalipto, nė vieno gaivaus krioklio ir nė vienos įlankėlės, kur senoviškai vis dar žvejoja jos dėdės iš istorinio Hanos miestuko.

Ilona mums priminė ir svarbiausią Havajų taisyklę: Žemė yra vadas, žmonės - jos tarnai. To visiškai nesupranta dangoraižius statantys viešbučių magnatai, bet tuo vis dar gyvena negausus tikrų havajiečių būrelis 💚

10/04/2026

PENKTOJI DIENA

Smarkiai atsilieku su savo pasakojimais, bet mus skiria 12 valandų skirtumas ir tolimam vandenyne ne visada gerai veikia internetas 🫣

Penktąją kelionės dieną pasiekėme Maui salą ir iš karto gavome laisvą dieną, kuri dar buvo ir šv. Velykos! 🥚🍳

Laivo restorane paprašiau kietai virtų kiaušinių, apsiklijavome juos lipdukais ir smalsių akių akivaizdoje ėmėme daužti kiaušinius. Tikrai sulaukėme klausimų, ką čia išdarinėjame :D

Kad šv. Velykos užsiskaitytų, susikibę rankomis pasimeldėme. Buvo jautru ir bent minutėlei padėjo pasijausti esant ne taip toli namų 💔

Tačiau po pusryčių susidūrėme su problema - šventinę dieną buvo uždaryti muziejai ir daugelis lankytinų vietų. Dalis grupės išvyko tiesiog pasižvalgyti po miestelį, o aš su pora keliautojų nusprendėme vykti į privatų botanikos sodą. Jie čia labai populiarūs!

Nebuvo jis didelis, bet leido suvokti Havajų bio įvairovę ir grožį 🥰

Apie savo gamtą havajiečiai sako - šiandien į žemę nukrito sėkla, kitą dieną jau turim naują nacionalinį augalą :D Arba, įdurk į žemę lazdą ir ji rytoj jau žaliuos. Havajuose viskas auga neįtikėtinai vešliai, žaliai ir toji žaluma tiesiog skani!

Beje, didžioji dalis augalų yra įvežtiniai - kol neatplaukė polineziečiai, o vėliau europiečiai/amerikiečiai, Havajuose nebuvo kokosų, ananasų, makadamijų ir kitų gėrybių. Originaliai Havajuose nebuvo net žinduolių! Visi jie įvežtiniai :)

Dalinuosi penktosios dienos gamtos įspūdžiais 😘

08/04/2026

KETVIRTOJI DIENA

Paauglystėje buvau sudariusi tokį svajonių sąrašą. Vienas mano norų buvo pamatyti besiveržiantį ugnikalnį. Keistas ir nesaugus noras :D

Nusprendžiau jo nesivaikyti ir užkopti į jau neveikiantį ugnikalnį :D

Ketvirtoji kelionės diena skirta laipinimuisi į kruizinį laivą, bet tai tik per pietus. Tad nepatingėjau atsikelti pusę šešių ryto ir išsiruošti žygin į Diamond Head ugnikalnį.

Mano keleiviai tokio nuotykio nenorėjo, todėl įsivaizdavau, kaip tyloje, viena pati lipu į kalną ir esu vienybėje su gamta. Aha. Tokių lipėjų buvo kelios dešimtys :D

Kol lipau, mane lydėjo blykštantis mėnulis, o užlipus pasitiko saulė. Akimirkos, kurioms sunku surasti tinkamų žodžių. Tai ir nebandysiu aprašyti to grožio.

O havajietiškai mano įveiktas ugnikalnis vadinamas kitaip, žodžiu, apibūdinančiu tuno peleką. Jį ir primena kalno viršūnė.

Diamond Head jį pavadino angliakalbiai salos užkariautojai, pamatę ugnikalnio papėdėje, smėlyje, žėrinčias smiltis. Jas palaikė deimantas, kuriuos barsto tolumoje dunksantis kalnas.

Deimantų jis tikrai nebarsto, bet prieš milijonus metų išsiveržęs ugnikalnis sukūrė nuostabią Oahu salą 😍

06/04/2026

TREČIOJI DIENA

Užteks ilsėtis - laikas pažinti svarbiausius Oahu salos istorinius objektus ;)

Leidžiamės į netolimą kelionę, kurios metu patiriame absoliučiai skirtingas istorijos patirtis: aplankome karinės technikos prigrūstą Pearl Harborą ir prabanga tviskančius karališkuosius rūmus Honolulu.

Apie Pearl Harborą jau esu rašiusi. Natūraliame gamtos sukurtame uoste vietiniai senovėje gaudė perlus, o Havajus užėmus JAV, čia įkurta karinė bazė. Labiausiai ji išgarsėjo, kuomet bazę netikėtai ir brutaliai 1941 metų gruodžio 7 dieną užpuolė japonai. Kitądien JAV oficialiai įsitraukė į Antrą pasaulinį karą. Simboliška, bet ta pati vieta susijusi ir su karo pabaiga. Šiandien Pearl Harbore išdidžiai stovi karinis laivas "Misūris", kuriame buvo pasirašyti dokumentai, oficialiai paskelbę karo baigtį. Prireikė tik 23 minučių ceremonijos nutraukti kelis metus trukusį karą, kuris nusinešė apie 69 milijonus gyvybių.

Sudaužytų laivų memorialą ir "Misūrio" laivą-muziejų bėgte apibėgome. Ten gali praleisti visą dieną, beeet mūsų jau laukė karališkieji rūmai.
Taip, perskaitėte teisingai - Havajuose yra karališkieji rūmai! Vieninteliai, išlikę JAV.
Rūmai nedidučiai, bet primena didelę Havajų karališką istoriją bei iki XIX amžiaus čia klestėjusią kultūrą.

Kai Niujorke žmonės negalėjo dėl didelio užterštumo gerti vandens ir JAV kur ne kur vis dar galiojo "laukinių vakarų taisyklės", Havajų karalių rūmuose iš čiaupų bėgo vanduo, buvo įrengti tualetai, modernios vonios bei praustuvai. Kai Baltuosiuose rūmuose prezidentas laiškus skrebeno prie žvakės, Havajų karalius jau naudojo elektros lemputes.

Deja, Havajuose įsitvirtinę amerikiečiai monarchiją panaikino, vietinių žemes pasisavino ir užsodino cukranendrėmis, uždraudė tradicinius hula hula šokius bei kalbą. Ir dar padovanojo "puokštę" vietiniams neregėtų ligų ir kitų negandų.
Kaip pasakojo mūsų gidė Nasia, havajiečių požiūris į amerikiečius komplikuotas - daug nuoskaudų ir istorijoje užstrigusių tinkamai neišsoręstų situacijų...

Iš kitos pusės, šiandien Havajai mažas salų pasaulis, talpinantis daugybę skirtingų tautų, tradicijų, papročių. Ir nors tai yra pati brangiausia valstija, kurioje normalu dirbti 2-3 darbus, Havajai vadinami rojumi žemėje. Dėl tobulo oro, gaivių bangų ir įgimto žmonių gebėjimo atsipalaiduoti bei mėgautis 🥰

04/04/2026

ANTROJI DIENA Havajuose prasideda kiek neįprastai - keliautojų grupė neatvyko kartu su manimi, jie atvyksta per kitą pasaulio pusę. Tai reiškia, kad reikia juos pasitikti oro uoste.
Kelionė ten šiandien kainuoja perpus pigiau, negu atvykus ir išlipus iš lėktuvo 🤷‍♀️

Honolulu oro uostas nėra itin didelis, bet veiksmo netrūksta - per metus Havajus aplanko 6 milijonai turistų!
Žiūrėdama į šimtus išeinančių žmonių, pagaliau išgirstu kalbančius lietuviškai. Lengviau atsikvepiu - nepamečiau :D

Po šiokių tokių nesklandumų sulaukiame vairuotojo. Šis pasiskundžia, kad ilgai čia mūsų belaukiąs, bet po to visai svetingai uždeda gėlių girliandas, sukrauna lagaminus. Autobuse pasiskundus, kad šalta, atrėžia: o man karšta, aš jūsų lagaminus kroviau, pakentėsit, nėr čia taip šalta 😬Konkrečiai ne vietinis, nes havajiečiai garsėja savo paslaugumu ir maloniu elgesiu :D

Mano keliautojai pavargę, tad patariu pailsėti, įmerkti kojas į vandenyną ir išgerti Mai Thai kokteilį - jis čia toks kaip ir privalomas :D

Pati irgi pasinaudojau dalimi savo patarimo - įmerkiau kojas į vandenyną. Bet nesimaudžiau - vandens temperatūra pasirodė panaši į Baltijos jūrą karštą dieną. Tai yra, man buvo per šalta :D
Ir ne man vienai, nes pliažas buvo toks pustuštis.

Beje, Waikiki pliažas nėra natūralus. Vietoje jo kažkada liūliavo pelkės ir žodis Waikiki reiškia "apžėlęs vanduo". Pelkės buvo nusausintos ir pakrantė užpilta smėliu, vėliau dėl erozijos procedūrą teko kartoti ir smėlis buvo vežamas iš Kalifornijos. Waikiki pliaže bangas mėgo gaudyti net ir Havajų karališkosios šeimos nariai ;)

Grįždama iš pliažo, kuriame neišsimaudžiau, išsižioju iš nuostabos: prieš akis viešbutis, kuriame praėjusiais metais buvom apsistoję su Antanu! Einu toliau ir dar labiau išsižioju - aptinku sushi restoranėlį, kuriame mums taip patiko, kad valgėme dvi dienas iš eilės :D 😍

Neatsispiriu pagundai ir užeinu pavakarieniauti. Sutinka matyta padavėja. Sako - jūs man matyta kažkur! Gal taip sako visiems, bet vistiek jaučiuosi pamaloninta 😊

Užsisakau tą patį, kaip ir praėjusiais metais - sušius "Diamond head". Valgant šį patiekalą galima nušauti du zuikius vienu šūviu: paragauji sushi ir poke. Poke yra tradicinis havajiečių patiekalas, pažodžiui išvertus reiškia pjūvį, supjaustymą. Tai šviežūs tuno, lašišos ir kitos žuvies gabalėliai, marinuoti sojos padažu ir apiberti svogūnų laiškais. Nesu žalios žuvies fanė, bet poke negaliu atsispirti 🤤

Po vakarienės keliauju į viešbutį - nors vakare Waikiki atgyja lyg vienas didelis vakarėlis, jėgų tam neatsiranda. 13 valandų skirtumas ir pokelioninis nuovargis daro savo. 21 valandą, lygiai po "Panoramos" krentu į patalus. Toks mano havajietiškas "vakarėlis" :D

03/04/2026

PIRMOJI DIENA
kelionės link retai būna romantiška. Ypač, kai keliauji dirbti :)

Štai kaip atrodė šį kartą maniškė:

Pusė valandos su automobiliu iš Kretingos į Klaipėdą. Vyras liūdi, aš jaudinuosi, Braškė apskalija visą stotį.

Tada 4,5 valandos iki Rygos oro uosto. Vairuotojas lekia, kaip išprotėjęs, muzika visu garsu, perklausom visas įmanomas radijo stotis. Kaip visada, mikriuke sėdi nors viena dama, susipurškusi ant savęs kokio nors "Šamarlak Nr. 5", nors vienas vyras, prakaituojantis pagiriomis ir būtinai kas nors išsitraukia sumuštinių su dešra. Po šito visada noriu išlipti.

Stebėtinai po tokio lėkimo pasiekus oro uostą su visom kūno dalim, laukia dviejų valandų skrydis į Frankfurtą.

Ten paaiškėja, kad JAV avialinijos nukištos į priešingą oro uosto pusę, negu stoviu aš. Laikas iki kito skrydžio kapsi, tad visai nenudžiungu pamačiusi, kokio ilgumo eilė laukia prie pasų patikros. Šitą įveikus vis dėlto lieka 2,3 val. laisvo laiko - tualetui, priešpiečiams ir kojų mankštai, nes laukia 12 valandų skrydis į San Franciską...

Per tą 12 valandų sulaukiu trijų maitinimų lėktuve, peržiūriu du filmus, pradedu serialą ir suvokiu, kaip klaikiai man sutino kojos...

San Franciske tenka pereiti federalinę patikrą. Tą, kur praėjusį kartą mane sulaikė. Bet šįkart niekur neišveda - vietoje išklausinėja, kuriame viešbutyje apsistosiu ir kaip leisiu laiką Havajuose. Lieka 1,5 val. laisvo laiko.

Tada - 6 valandų skrydis į Honolulu. Lėktuve ekranų nėra, filmų nerodo, valgyti neduoda, šalta taip, kad sėdžiu su striuke ir apsimuturiavusi su pledu. Lieka tik miegoti. Pabundu lėktuvui švelniai bumbtelėjus į Havajų asfaltą.

Taksi paieškos, taksi, 60 dolerių ir esu viešbutyje.
Iš viso kelionė iš Kretingos į Honolulu truko apie 31 valandą. Iš jų 19 praleidau lėktuve. Kaip ir sakiau, romantikos maža :D

Užtat atvykus nudžiugina vaizdas ir kitądien vairuotojo man ir oro uoste pasitiktiems šios kelionės klientams įteiktos tradicinės gėlių girliandos. Maniškė dar pasitaikė Lietuvos vėliavos spalvų 💛💚❤️

17/02/2026

DĖL PASKUTINIŲ VIETŲ SKAMBINKITE TEL. +37067093890

📅 Vasario 20 d., 18.00 val. kviečiame į ekskursiją „Grafų Tiškevičių šydas: neišsakytos istorijos“
💶 Bilieto kaina – 10,00 Eur asmeniui

Tai išskirtinė proga apsilankyti paslaptingiausiose Kretingos muziejaus erdvėse: buvusioje spirito varykloje (bravore), senoje katilinėje, grafų Tiškevičių šeimos koplyčioje bei dvaro rūsiuose.

Jūsų lauks intriguojančios, retai pasakojamos istorijos. 🔍

📝 Registruokitės čia: https://forms.gle/g6EUx3cYTgTjmbox6

⚠️ Nesusirinkus grupei, ekskursija neįvyks.

16/02/2026

MOČIUTĖS IR VILNONĖS KOJINĖS

Viena močiutė mane išmokė, kaip maitinti iš buteliuko silpną ėriuką. Dar išmokė, kaip nuo šapelių išvalyti vilną ir po to ją verpti rateliu. Atmintin įstrigęs jaukus vilnos kvapas ir hipnotizuojantis verpimo ratelio dūzgimas.

Kita močiutė mane išmokė iš vilnonių siūlų megzti kojines. Pamenu jaukias popietes ant sofos, kuomet iš stropumo iškišusi liežuvį virbalais rezgiau pirmąsias „akis“, po to užsirašinėjau eigą ir dar kurį laiką kojines mezgiau su močiutės priežiūra. Jau mokėjau megzti, bet man labai patiko būti kartu.

Viena močiutė gimė praėjus pirmajam nepriklausomybės penkmečiui. Kita – likus paskutiniam laisvės penkmečiui.

Viena močiutė, tvirta ir graži paauglė, bėgo nuo baisių kėslų turinčio ruskio kareivio, kita, būdama vaikas, iš slėptuvės angos skaičiavo žemėn krentančias šovinių gilzes.

Viena neteko trijų brolių partizanų, kita vietoje namų rado rusenančią nuodėgulių krūvą.

Abi prisiminė mielas vaikystės akimirkas iš laisvos Lietuvos ir abi puikiai žinojo, ką reiškia netekti laisvės bei gyventi sovietiniame košmare.

Abi jos man paliko gilų įspaudą širdyje – abiejų pasakotas vaikystės, karo, jaunystės istorijas nuo mažų dienų mokėjau mintinai. Iš jų išmokau (nors tada nesupratau) mažos drąsos – nebijoti sovietmečiu mokėti „Tėve mūsų“ ir nebijoti ateiti į bažnyčią.

Iš jų išmokau tradicijų – ką reiškia Kūčių valgiai, kuom dažyti velykinius kiaušinius, kaip tinkamai išvirti didžiąsias pupas, kurias žoleles auginti darželyje, norint turėti namų vaistinėlę ir dar daugelį dalykų.

Savo močiučių jau, deja nebeturiu. Kaip ir šauniųjų savo senelių. Nebėra, kas numezga šiltų vilnonių kojinių. Todėl dabar kojines mezgu aš – gal ir senamadiška, gal ir neseksualu, kaip dabar įprasta sakyti, gal ir nuobodžiai atrodo.

Tačiau tai taip pat yra tradicija. Tradicijos yra mūsų šaknys, nieko čia naujo nepasakysiu. Iš tradicijų susidedame mes. Iš mūsų susideda Lietuva. Tegu kuo daugiau šaknų būna sveikos ir tvirtai laiko mūsų LAISVĖS medį 💛💚❤️