11/05/2026
Legenda apie Neringą
Seniai, labai seniai vienoje Baltijos jūros saloje stovėjusi iš šimtamečių ąžuolų suręsta pilis. Tvirta, galinga, tviskančias saulėje vėjarodes aukštai iškėlusi. Ta pilis deivės Laimos šventykla buvusi. Ji lėmusi žmonių sėkmes ir nesėkmes. Tad ir garbinę čionykščiai maldingi žmonės deivę: amžiną ugnį vaidilutės jai kūrenusios, pamario gyventojai aukas aukoję. Pilį anuomet valdęs Karvaitis, stuomeningas vyras. Žmonės už narsą ginant Tėvynę nuo priešų buvo praminę jį Didžiuoju.
Vienais metais, kai derlius užaugęs neapsakomai gausus, kai vyrams kasdien medžioklėj sekėsi, o žvejams nuo laimikio tinklai plyšę, Karvaitis su žmona susilaukę dukrelės. Džiaugęsi tėvai savo dailia, tarytum iš pieno plaukusia dukrele, atsidžiaugti negalėję. Ir graži, ir protinga, ir geros širdies ji buvus. „Matyt, deivės Laimos paženklinta mergaitė bus gimusi“, - mąstė jie.
Vos tik tėvai Neringos vardą vienturtėlei davę, mergaitė ne metais, o dienom pradėjusi augti. Kai sukakę devyni mėnesiai, jau daili mergina buvus, ilgų ilgiausias geltonas kasas pynus. Suskubę tėvai jai rūmus statyti. Ne paprastus, o tokius, kuriuose tik milžinų vaikai gyvena. Kai mergaitė savo aštuoniolikto pavasario sulaukus, kur tik ėjus, ką tik darius, ten žmonėms laimę nešus. Žiūrėk, audra užklups vienišą jūroje žvejojantį kūrėną, bandys nuskandinti, o Neringa paims už laivo pirmagalio ir ištrauks į krantą. Kur keliauninko ar pašto vežimas į smėlį įklimps – mergaitė bematant į geresnį kelią ištemps. Garsas apie Neringos grožį, jos gerus darbus plačiai po pamario kraštą pasklidęs. Daug garbių jaunikaičių jai ėmę pirštis, tačiau Neringa sakėsi tekėsianti už to, kuris per marias iki Ventės pilies akmenį numesiąs. Neringą slapčia buvo pamilęs ir jūrų valdovas Bangpūtys, ketinęs ją vesti ir nesitikėjęs, kad atsiras tinkamas Neringai jaunikis.
Daug galiūnų rungęsi, bet veltui. Tokios stiprybės nė vienas neturėjęs. Kitą sykį pirštis atvažiavęs pats Ventės pilies valdovas. Pasižiūrėjęs tiesiai Neringai į akis, paėmęs į rankas akmenį, nusviedęs jį ten, kur buvo liepta, ir tapęs jos sužadėtiniu. Tuomet labai supykęs Bangpūtys, kad vis tik Neringa jaunikį susiradusi. Pakilus baisi audra. Jūra su dangumi susimaišius. Trylika dienų ir naktų jūra nerimus. Vandens mūša išplovus Ventės pilies įtvirtinimus, kasdien skandinus žvejų laivus. Matydama tokią negandą, Neringa prisisėmusi pilną prijuostę smėlio, įbridusi į šėlstančią jūrą ir supylusi smėlio taką. Įsisiūbavusią jūrą nuo marių tokiu būdu atskyrusi. Tuokart jūra nurimusi, iškėlę jaunieji vestuves, susilaukę jie daug vaikučių milžinų ir laimingai gyvenę.
Jachtos nuoma Nidoje ir nakvynė jachtoje
