05/12/2025
Šitas ruduo mane įsuko į tokią darbų centrifugą, kad nespėjau pasidžiaugti ir pasidalinti gražiais darbų rezultatais. Ypač šituo, kur išsipildė mano gabaliukas mano didelės svajonės ir įvyko dalykas muziejus+vaikai, turintys specialiųjų poreikių+miestinėjimai+kultūra!
Taigi, kvietimas vaikštinėjant po senamiestį užsukti į Pilininko namo kiemą ir akimis pamiestinėti po Vilniaus senamiesčio maketą, kurį pradėjome kurti dar pavasarį Istorijų namuose.
Maketą lipdė daug žmonių, bet svarbiausi, žinoma, yra vaikai. Kai turi autizmą, aplinkoje daug iššūkių gali būti, o dar nepažįstami žmonės ir kažkokia veikla su šaltoku bei šlapoku moliu. Bet tai, kad daug vaikų jau tris metus iš eilės grįžta būti muziejuje, jaučiasi jame saugiai, priimti, galvoju, kad kažką darom gerai.
Ir kokių gražių dalykų nulipdė mamos ir tėčiai, jų pirštuose radosi senamiesčio bažnyčių bokšteliai, muziejaus padaliniai, patyrinėkite akimis, kokia kryždirbyste vienas tėtis per vasarą užsiėminėjo, kol padarė visus bažnyčių kryželius! Dar suraskite kiek daug visokių grožių ir personažų radosi vaikų vaizduotėje, visai ne vilkas ant Gedimino kalno tupi, o vienos mergaitės sumažintas žaisliukas, kuris buvo jos ištikimiausias palydovas ateinant į muziejų lipdyti :)
Užsiėmimų vaikams, turintiems ASS, LNM nebūtų be projektų koordinatorės Agnės, kuri dievai žino iš kur mane dar per kovido krantinus susirado ir telefonu per lockdowną mes brainstormindavom, ką čia faino muziejuje galima padaryti vaikams, turintiems autizmą. Ir tie pokalbiai pavirto į jau 3 metus iš eilės daromus užsiemimų ciklus. Ir labai labai ačiū LKT, kad tiki šita idėja ir kitais metais vėl paskyrė pinigų šituos užsiėmimus tęsti ir maketas augs! Parašykite man, jeigu žinote, kam būtų svarbu dalyvauti.
Užsiėmimų rezultato nebūtų be keramikės Elenos. Ne tik jos rankos, bet ir širdis yra auksinės kantrybės. Ar aš viena tik pastebėjau, kad keramikai apkritai yra kažkokie kitokie žmonės? Gerąja prasme! Jautresni, atviresni ir kažkaip gerai įsižeminę.
O užsiėmimų edukacinės formos, tvarkos, ribų brėžėjos ir ramybės užsiėmimuose nebūtų be manęs. Toks asmeniniame gyvenime man nebūdingas vaidmuo! Šiaip mano darbo šūkis čia galėtų būti „Palikit vaiką ramybėje!” :D
Na ir jeigu priskaitėte iki galo garsiai paleisiu į pasaulį įtraukties svajonę, kur muziejuje susitiktų ir laisvai jaustųsi visi visi vaikai su, be, prie poreikių. Žingsneliais.