Miestinėjimai su Rūta Norkūne

28/04/2025

Gegužės 2 dieną laisvų laikų mokinių miestinėjimams nebeturiu, bet miestinėjimai ir mokymasis už mokyklos ribų gali vykti kasdien, ne tik tą dieną, kad savivaldybė nurodo! 😊
Susitikime 🔎

Nuoroda į visas ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus (yra ir su kultūros pasu) paliku komentaruose.

04/04/2025

Labai gražios akimirkos iš Vaikų knygos dienos šventės! Kiek daug smalsių miestinėtojų sutikau! Dabar nekantriai jų lauksiu atvykstant miestinėti į Vilnių! Labai ačiū už kvietimą atvykti Vilkaviškio Viešoji Biblioteka! 🤍

30/03/2025

📸 Atradimai iš džiuginančios parodos apie pirmąsias Baltijos šalių fotografes, kurioje daugiausiai tyrinėjau Lietuvos menininkes.

Prieš eidama į parodą tik truputį žinojau, kad žymiąją signatarų nuotrauką yra padariusi moteris (ilgai buvo manyta, kad jos autorius buvo vyras), prieš 5 metus, kai rašiau knygą vaikams apie pajūrį, atradau Pauliną Mongirdaitę, kuri yra užfiksavusi Palangos ir Tiškevičių dvarų vaizdų, o tarkim, Veronikos Šleivytės niekad nepriskyriau prie pirmųjų fotografių, galvojau, kad jau tikrai ankstyvesvių būta.

Vien jau Vilniaus pirmųjų fotografų vyrų pavardžių ilgai negalvodama galiu išvardinti 5: Fleury, Čechavičius, Korzonas, Zacharčikas, Swieykowskis - naudoju jų nuotraukas ekskursijose. Tačiau moterų fotografavusių Vilnių nė vienos nežinau. Čia ta liūdna tiesa, kad moterys, išradus fotografiją, šioje srityje dirbo, bet dažniausiai tūnodavo fotoateljė tamsiuose kambariukuose, ryškindavo ir retušuodavo nuotraukas, buvo asistentės, dažnai pridedama, kad taip vyko dėl to, kad fotografijų aparatūra buvo labai sunki transportuoti, bet juk tikrai tai ne pagrindinė priežastis.. Kartais moterys fotoateljė paveldėdavo iš vyro ar tėvo ir toliau savarankiškai jose dirbdavo, fotografuodamos portretus - nemažai tokių istorijų yra parodoje.

Kol labai laukiu parodos albumo, norėjosi pasilikti sau trumpą apžvalgą-konspektą, gal ir jums koks vardas bus naujas.

📸PAULINA MONGIRDAITĖ (apie 1865–1924) – dirbo Palangoje, kur turėjo savo ateljė. Fotografavo grafų Tiškevičių dvarą, miestelio vaizdus, kurortinį gyvenimą, leido atvirukus. Jos darbai buvo eksponuojami užsienyje, Ukrainoje pelnė sidabro medalį.

📸ZINAIDA BLIUMENTALIENĖ (1905–1971) – 1931 m. Kaune atidarė savo studiją „Zinaida“. Buvo garsi portretistė, 1937 m. jos darbai eksponuoti Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Karo metais nacių persekiojama, prarado šeimą, išgyveno tremtį Rusijoje, o vėliau emigravo į Izraelį.

📸ALEKSANDRA JURAŠAITYTĖ-VAILOKAITIENĖ (1895–1978) – nuo vaikystės dirbo tėvo fotoateljė (Vilniuje, Totorių g. ir Gedimino pr. sankryžoje.), vėliau ją paveldėjo ir įamžino Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarus. Fotografavo daugiausia portretus – inteligentijos, menininkų, verslininkų atvaizdus. Sukūrusi šeimą, nebefotografavo, sovietmečiu emigravo į JAV.

📸DOMICELĖ TARABILDIENĖ (1912–1985) – pirmoji Lietuvoje pradėjo fotografuoti aktus, dažniausiai savo ir slėpdavo juos skrynioje - tuo metu moters kūnas buvo tabu. Ji taip pat kūrė eksperimentines nuotraukas, naudodama dvigubą ekspoziciją, kaukes, teatralizuotas kompozicijas. Domicelės fotografija peržengė dokumentinės ribas, ji laikoma konceptualios fotografijos pradininke Lietuvoje.

📸VERONIKA ŠLEIVYTĖ (1906–1998) – kūrėja, kuri beveik visą savo kūrybinį kelią paskyrė moters vaizdavimo tyrinėjimui, beveik išimtinai fotografavo tik moteris. Jos žvilgsnis į moterį turbūt labiau socialinis nei estetinis, ir dar labai asmeninis, nes įamžindavo savo mylimąsias.

Papildykite, nes tikrai kažką pamiršau, ką praleidau?

Didelė rekomendacija eiti į parodą, pasigrožėti nuotraukomis, bendra parodos estetika, architektūra ir dizainu. Pasigedau bent kokio nors mini parodos pritaikymo vaikams, ir kaip visada norėčiau patogiau skaitomų aprašų, bet šįkart paroda apie vaizdus, o jų tikrai labai daug ir pilnai užtenka, kad įvyktų šventė akims.

26/03/2025

🪻🪻🪻 Istorinėse kapinėse, o ypač Bernardinų, labai mėgstu pasivaikščioti - tikrai ypatinga miesto vieta, o dar su tom žydinčiom scylėm! Bet ekskursijų nė vienose Vilniaus kapinėse nevedu ir kol kas neplanuoju vesti. Čia atsakymas tiems, kurie klausia, ar vedu tokias ekskursijas. Nežinau, gal tai susiję su tuo, kad man labiau norisi apie žmones pasakoti ten, kur jie gyvi buvo, kur veikė, gyveno, kūrė, dirbo mylėjo, kur gali ne į antkapį žiūrėti (nors jie neretai yra meno kūriniai ir verti būti pastebėti, o ir senų kapinių istorijos būna įdomios), bet būti mieste ir vaizduotę įjungęs akimirką pagyventi tame pasakojime. Užtat gal man taip labai patinka Giunterio Demningo „Stolperstein“ kūrinys pasklidęs po Europos miestus, kuris primena holokausto neišgyvenusius žmones ir „grąžina“ apie juos ten, kur jie buvo gyvi. Beje, apie atminimo akmenis kalbame per Ekskursija ŠALOM, VILNIAU + litvakiški pusryčiai (į artimiausią galite prisijungti balandžio 13 d.).

Turbūt jau nuo paauglystės laikų, kai tik lankydavausi kapinėse, vidinė mano būsena buvo kažkuo panaši į apsilankymą bibliotekoje, kažkokia tokia labai gera mistiška jauki rimtis. Kiek daug žmonių istorijų vienoje vietoje, tiek daug gyvenimo knygų, visų viršeliai „viršeliai“ – paminklai – truputį skirtingi, bet ir panašūs, lyg ir laukia kol bus perskaityti, kol istorijos bus atverstos.

Kažkada varčiau Vilnius, Unesco literatūros miestas padovanotą poezijos knygą „Iš Vilniaus į Vilnių“ ir ten netyčia radau Antano A. Jonyno eilėraštį „Biblioteka“. Na ir sutapk taip, kad šis ne tik apie kapines kaip biblioteką, bet ir apie Bernardinų kapines palieku paskaityti:

BIBLIOTEKA
Antanas A. Jonynas

Ir kai gatvė užkopia į kalvą
kur prasideda Polocko traktas
nuo šlaitų atsiveria miestas
prabangiais foliantais bažnyčių
vienadienėm naujųjų rajonų brošiūrom

rodos tūkstančius metų gyvenčiau
šitoje amžinoj bibliotekoj

senas voras tarp knygų lentynų
verpia sunkiai įžiūrimus siūlus
iš jų pelės nuaudžia siužetą

ir nakčia Bernardinų kapuos
varto šiugždančius medžių lapus
atkaklus skaitytojas vėjas

Ar buvote Bernardinų kapinėse žydint scylėms? Nuoširdžiausia rekomendacija užsukti pasigrožėti!🪻🪻🪻

05/03/2025

Kartais šiame miestinėjimų profilyje sudvejoju papasakoti apie savo edukacines veiklas ir projektus, kurie nėra tiesiogiai susiję su miestu. Bet žinau, kad šioje auditorijoje yra daug mokytojų, edukatorių ir tėvų, kuriems gali būti naudinga, na ir pasidžiaugti nuveiktais darbais ir suburta komanda norisi ❤️‍🔥

Šiemet knygų mugėje su komanda pristatėme 2 ypatingas nemokamas el. knygas vaikams, kurie patiria skaitymo ir suvokimo sunkumų, bet taip pat jos labai tinka ir tiems, kurie mokosi lietuvių kalbos.

Šios knygos tekstai ir iliustracijos yra parengtos pagal pasaulyje jau plačiai taikomą lengvai suprantamos kalbos metodiką. Tai reiškia, kad originalūs tekstai nėra tekstai kažkaip belenkaip savavališkai adaptuoti. Tekstus rašiau aš ir Justina Bružaitė-Liseckienė ,kantriai piešė Greta Alice , su vaikais skaitė ir testavo andriekut, išleido Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, finansavo Lietuvos kultūros taryba. Ir dar didelis ačiū Barborai iš Draugiški autizmui ir Ingai iš už draugystę!

Jau gal nebėra toks egzotiškas faktas, kad maždaug 1 iš 10 vaikų patiria mokymosi sunkumų ir didelė jų dalis turi skaitymo iššūkių, o vaikai, kurie turi didelių suvokimo iššūkių neretai labai sunkiai išmoksta skaityti ir dar sunkiau pamilsta skaitymą, nes tam itin trūksta specialiai pritaikytų knygų. Bet pradžia jau yra!

Jeigu žinote skaitytoją, kuriam šioos dvi knygos padėtų atrakinti skaitymo džiaugsmą, pasidalinkite! O gal skaitytumėte drauge individualioje konsultacijoje, namuose ar klasėje? Knygos yra nemokamos ir elektroninės. Tekstai ir autoriai yra atrinkti pagal mokyklinę ugdymo programą.
📖„Skaityk pasakas lengvai“ (2024) - mažiau sudėtingi, su daug paveikslėlių Anderseno, lietuvių pasakų, padavimų tekstai čia: https://ibiblioteka.lt/metis/publication/LIBIS000000755864?q=tlwbwh8ik
📖„Skaityk lengvai“ (2023) - nesudėtingi, su paveikslėliu kiekviename puslapyje lietuvių autorių apsakymai čia: https://ibiblioteka.lt/metis/publication/LIBIS000000525123?q=tlwbwh8ik

Oi, ir dar pamiršau paminėti, kad šių leidinių tekstams sukūriau edukacinius užsiėmimus-sensorinius skaitymus: Vilniuje juos galite užsisakyti Adomo Mickevičiaus vaikų bibliotekoje, na o jei Vilnius per toli - rašykite ir ieškosime būdo, kaip aš galėčiau atvykti iki jūsų!

02/03/2025

Per ekskursiją „Užupio skersvėjai“ pasakoju ir apie Tibeto skvero meno kūrinius, religinius simbolius: Sakalausko mandalą, Užkurnytės piešinius ant transformatorinės bokštelio, maldų malūną, maldų vėliavas ir kasmet vis kitą, labai trumpai stovintį (nes ištirpsta!), ledinį meno kūrinį. Tai va dabar tas laikas pamatyti!

🐍 Kol dar neištirpo, užsukit į Tibeto skverą Užupyje pasigrožėti ledo gyvate. Šią skulptūrą sukūrė Vilniuje gyvenantis menininkas iš Balio Made Sutama-Oka tibetiečių naujųjų metų – Losaro proga. Losaras – didžiausia Tibeto šventė, kai žmonės valo namus ir mintis, kelia maldų vėliavas ir džiaugiasi nauja pradžia. Šiemet tibetiečiai švenčia 2152-uosius – Medinės Gyvatės – metus, naujieji metai švenčiami pagal mėnulio kalendorių, todėl kasmet data kinta, šiemet naujieji prasidėjo vasario 28-tą.

21/02/2025

Trumpas atsakymas į klausimą, kodėl aš nuolat einu į ekskursijas, būtų toks - nes aš labai mėgstu šitą žinias ir patirtis jungiantį formatą. Ir visi, kas mane daugiau pažįsta patvirtintų, kad jeigu tik turiu galimybę eiti į ekskursiją, kai keliauju, atostogauju, lankausi muziejuje, tai ir einu, einu ir dar kitus su savimi veduosi.

Praeitą savaitę buvau trijose ekskursijose po meno parodas ir netyčia, bet turbūt tyčia radosi dar vienas atsakymas - iš tiesų, aš į ekskursijas einu, ne tik tada, kai sau linksma ir laiminga keliauju, aktyviai tyrinėju ir domiuosi. Tačiau, kai man trūksta įkvėpimo, liūdna, skauda, nuobodu - aš irgi noriu eiti į ekskursiją - pripildyti save naujomis žiniomis ir nauja patirtimi, pasirodo, aš tą darau didesnę gyvenimo dalį visiškai intuityviai. Pabūnu kažkieno, (kieno kieno, GIDO!) palydimame patyrime, kuris man suteikia konteksto, idėjų, žinių, kartais gylio specifiniame lauke, supažindina su asmenybėmis, kur aš, kaip išrankus gurmanas restorane, iš plataus ir įvairaus meniu, kuriam šefas jau atrinko įdomiausius receptus ir skaniausius kąsnelius, galiu išsirinkti, kas man suskambėjo, surezonavo, kas buvo skaniausia ir ką aš noriu toliau savarankiškai patyrinėti, prie ko norėsiu grįžti ir savo tempu savarankiškai domėtis, kuri istorija šiandien mane palietė ir atitinka mano nuotaiką.

Ačiū, kolegės ir kolegos, gidai, už įdomius palydėjimus.

O kodėl jūs einate į ekskursijas?

15/02/2025

Ką miestinėti žiemą Palangoje?

Ne paslaptis, kad Lietuvos pajūryje rečiausiai mane galima sutikti vasarą. Bet aš dievinu poilsį prie jūros žiemą - truputį priklausomybė, kuri jau į kasmetinę tradiciją išsivystė. Labiausiai tam man patinka jauki, rami, kurortiniu žiemos miegu užmigusi Palanga.

Ką ten veikti žiemą?
▪️Pirmiausia - niekur neskubėti. Tas žiemiškas Palangos ramumas nuostabus. Vaikščioti pajūriu, vaikščioti miške, vaikščioti Birutės parke, vaikščioti tyliomis gatvelėmis. Statistiškai pajūryje per metus daugiausiai saulėtų dienų būna. Pajūryje renku akmenukus ir šiukšliukus edukacijoms - gera meditacija. O labryčio take bėgioju tai tikrai ne aš, o mano šuo Frėja.

▪️Skaityti, ką nors nerimto ir nedarbinio, vėjo prakošta galva. Faina, jeigu pasiseka pro langus pušis girdėti ir matyti. Neturim nakvynės vietos rekomenduoti, kaskart vis kitur mėgstam išbandyti. Šiemet miesto pakrašty Vanagupės gatvėje gyvenom, patiko miškas, nepatiko, kad iki centro jau reikia tolokai paeiti arba važiuoti.

▪️Skaniai valgyti. Palangoje žiemą yra skanaus maisto: labai mėgstam grybukus ir plikytus sausainius iš „Bandės“, visada skanu ir gražu yra „A-petit“ , dideli dienos pietūs būna „Meatbusters“, tikrai geri tacos „Loca’les“, jauki kava „Foto kava“, turguje labai skanūs švieži maži unguriukai.

▪️Muziejai. Jaukus su visada maloniomis muziejininkėmis - Palangos kurorto, įkvėpimo - Antano Mončio, paskutinį kart nebespėjom, bet labai norėjau į atsinaujinusį Jono Šliūpo muziejų, gražu iš aukštai šviečiant saulei iš bažnyčios bokšto pasidairyti, visada verta iki Klaipėdos Domšaičio galerijos nuvažiuoti, tuo pačiu ir Archeologijos aplankyti, dar Kretinga visai čia pat irgi verta kelionės.

Kokie jūsų Palangos atradimai ne sezono metu? Pasidalinkit, kitą žiemą mielai išbandysiu 🔎

04/02/2025

Gal trečiadienį kur nors skrendate? Ar smalsaujate ir naują terminalą pamatyti norite? Nuo 13 val galėsite mane sutikti išvykimo salėje prie Vilnius, Unesco literatūros miestas knygų lentynos. Kalbėsimės, kur šiandien skristų Žemaitė, Jozefas Frankas, Sofija Tyzenhauzaitė, Boleslovas Ruseckas? Ir dar knygų skirtukus gaminsim, kad smagiau skaityti keliaujant būtų 📚

KNYGŲ LENTYNA VILNIAUS ORO UOSTE

📚Jau šį trečiadienį Vilniaus oro uosto naujajame išvykimo terminale kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pristatysime keliautojams skirtą knygų lentyną.

Šioje naujoje Vilniaus miesto erdvėje keliautojai turės galimybę norimas knygas skaityti laukdami skrydžių. Tie, kuriuos knyga įtrauks taip, kad nesinorės padėti atgal į lentyną, bus kviečiami pasiimti knygą su savimi į kelionę. Grįžus į Vilnių, knygą galima patogiai grąžinti keliais būdais:
♦️palikti Vilniaus oro uosto Atvykimo salėje esančiame Go Vilnius stendo Knygomate,
♦️grąžinti į lentyną išvykimo salėje,
♦️arba atnešti į Vilniaus literatų namus, įsikūrusius Šv. Jono g. 11.

Knygų lentynos pristatymą lydės rašytojos, gidės Rūtos Norkūnės vedamos kūrybinės skirtukų dirbtuvės, literatūrologės Dovilės Kuzminskaitės ir keliautojo, rašytojo Nariaus Kairio diskusija apie šiuolaikinę piligrimystę.

28/01/2025

✨ Šitą tamsų mėnesį labai laukiau Vilniaus gimtadienio ir šviesos, čia pasidedu atminimui šių metų Vilniaus šviesų festivalio favoritus:

Pati mieliausia širdžiai - Italų menininko Alessandro Lupi instaliacija Alumnato kieme, genialumas paprastume. Be lazerių, be muzikos keli prožektoriai, veidrodėliai, vėjas ir kiekvieną akimirką matai vis kitokį žvaigždėtą dangų.

Pauliaus Šaparnio „Blokeliai“ ant Vyčio gimnazijos sporto salės langelių - nuostabu! Visiškai miestinėjimo dvasia - įtrauku, originalu, ir taip organiškai tiko, kad norėtųsi, jog liktų suvisam. Na čia gal dėl to, kad aš vaikystėje labai mėgau tetrį, bet labiausiai todėl, kad matėsi, kiek džiaugsmo žmonėms suteikia galimybė dalyvauti ir žaisti.

„Drakis“ Lituanica Birds komandos Sirvydo skvere - taip ir turi atrodyti gimtadienio vakarėlis.

Dar patiko šviesų baletas, choreografijos ir muzikos dermė prancūzų Collectif scale Vilniaus paveikslų galerijos kieme.

Verta buvo palaukti eilėje prie Kotrynos bažnyčios ir pamatyti ispanų „Sferą“ .

Gaila, kad kai kurioms instaliacijoms ar pilnam išpildymui, ypač dūmų efektasms trukdė vėjas. Labai labai pasigedau Gedimino šviečiančio kalavijo, tikiuosi, kad dar sugrįš šita instaliacija!

Kas jums įsiminė labiausiai? Kurią instaliaciją paliktumėte mieste ilgesniam laikui?