16/09/2024
Prieš tėvams jėzuitams Šnipiškėse pastatant bažnyčią ir vienuolyną, svarbiausias šios vietos religinis simbolis buvo kalvelė, iškilusi netoli ir šiandien tebestovinčių pastatų. Pirmiausia čia būta gynybinės pilaitės (XIV-XVI a.) su ant bokšto iškeltu katalikišku kryžiumi. Vėliau jos liekanų vietoje pastatytas medinis kryžius, kuris ilgainiui pakeistas stulpu su Šv. Jono Nepomuko skulptūra (XVII a.). Dar vėliau ( nuo XVIII a. -XX a.) čia stovėjo mūrinė koplytėlė su Kristaus, nešančio kančios kryžių už žmoniją statula. Kaip pasakojama, skausmų iškankintas Viešpaties Jėzus surado laikiną priebėgą Šnipiškių koplytėlės stoginėje ir tapo tarytum Angelu sargu visiems mažutėliams ir vargų slegiamiems. Vilniaus gyventojai šią vietą vadino "Viešpatie Jėzaus kalneliu" ir puoselėjo ne tik iš savo namų darželio atnešdami gėlių. Kalnelis buvo apkastas, apdėtas akmenimis, kad neslinktų žemyn, ir apjuostas neaukšta medine tvora. Kadangi be parapijiečių ir Vilniaus gyventojų kalnelį lankydavo ir piligrimai, užsukdavo pro šalį keliaujantys ir miesto svečiai, ilgainiui čia pristatyta poilsiui skirtų suolelių. Šnipiškių Viešpaties Jėzaus kalnelis, kaip ši vieta vadinta tarpukariu, sėkmingai pergyveno du pasaulinius, o tarp jų -lenkų ir bolševikų karą. Tai buvo vieta, kurioje galvas lenkė ir maldai suklupdavo netgi okupantai. Paguodos sunkiais laikais čia ieškodavo ir kito tikėjimo žmonės. Koplytėlės nebeliko jau taikos metu- XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo platinamos Vilniaus Kalvarijų link vedančios gatvės.
Apie šią vietą ir daugiau kalbėsiu ekskursijoje "Tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų: Piromontas ir Puškarnia", kuri vyks šį savaitgalį 09. 21 d. 12 val. https://www.facebook.com/events/365920596584544?acontext=%7B%22event_action_history%22%3A[]%7D