16/02/2014
Cēsu novads, Cēsis, Pils laukums 9, LV-4101
+371 64127759, www.turisms.cesis.lv
CĖSIŲ VIDURAMŽIŲ PILIS buvo vienas iš pirmųjų mūrinių įtvirtinimų, kuriuos senojoje Latvijos teritorijoje pastatė kryžiuočiai. Laiko tėkmei atsispyręs ir išlikęs pilies pastatų ansamblis laikomas monumentaliu architektūros paminklu, atspindinčiu Livonijos periodo statybos tradicijas ir meno stilių. Manoma, kad pilis pradėta statyti apie 1209 m., kalavijuočių ordino magistro Venno fon Rorbaho valdymo laikais (1202–1209 m.). Pilis pastatyta strategiškai patogioje vietoje kaip karinės paramos bazė, turėjusi padėti užkariauti šiaurinę Latvijos dalį ir Estiją, taip pat pagelbėti saugant šias teritorijas. Po Kalavijuočių ordinio sutriuškinimo1236 m. mūšyje prie Šiaulių Baltijos regione buvo įkurta Vokiečių ordino atšaka – Livonijos ordinas. Pirmasis įkurto ordino magistras Hermanis Balke savo rezidencija pasirinko būtent Cėsius. Laikui bėgant Cėsių pilis tapo Livonijos ordino kapitulos bei aukščiausių vadovų susitikimų vieta ir magistrų rezidencija (1239–1561 m., su pertraukomis). Šalia pilies pamažu išaugo miestas. Jau 1221 m. kronikoje minimas prie pilies įsikūręs miestelis, nors dokumentuose Cėsių miestas paminėtas tik 1323 m. Ne kartą perstatyta ir plėsta Cėsių pilis savo dabartinį architektoninį pavidalą įgijo XVI a. pradžioje. Tuo metu ordino magistras Volteris fon Pletenbergas (1494–1535 m.), norėdamas patobulinti pilies centro apsaugą, pastatė šiaurinį ir pietinį bokštus. Priėjimą prie pilies apsunkino apsauginiai grioviai ir trys platūs tvirtų apsauginių mūrų apsupti priešpiliai.
Pirmą kartą pilis rimčiau nukentėjo tik per Livonijos karą (1558–1583 m.), tačiau Šiaurės karo pradžioje (po 1703 m.) ji jau buvo apleista ir kariniams tikslams nebenaudojama. Skaudžiausią smūgį piliai smogė didysis 1748 m. gaisras, per kurį kartu su Cėsių miestu sudegė ir pilis. Negyvenama ir apleista pilis pamažu virto griuvėsių krūva, kuri tebuvo statybinių medžiagų šaltinis. Šiandien Cėsių pilies griuvėsiai turistus vilioja istorine svarba ir romantišku viduramžių architektūros žavumu.
Skersinė siena dalija ŠIAURINĮ KORPUSĄ į dvi patalpas, į kurias patekti galima per kiemo pusėje išlikusias durų angas su akmeniniais slenksčiais. Po šiuo korpusu yra išlikę tik iš dalies užbirę skliautiniai rūsiai. Kasinėjant buvo atidengtas ir ketvirtas – VAKARINIS – pilies KORPUSAS. Visų užmirštas po griuvėsiais jis slėpėsi nuo sugriovimo dienos – 1577 m. rugsėjo (Livonijos karo laikas). Išvalius rūsio patalpas, griuvėsiuose rasta XVI a. daiktų, monetų ir įgriuvusių lubų sijų prispaustų žmonių skeletų, kurie yra unikalus daugiau nei prieš 400 m. Cėsių pilyje vykusios tragedijos liudijimas. Pilies centrą sudaro trys bokštai ir kvadratinio kiemo kraštuose esantys keturi korpusai. Pietrytinės kiemo dalies kampe išlikusi šulinio vieta. Pagrindinis ir seniausias yra VAKARINIS BOKŠTAS, pastatytas XIV a. Tai vienintelis Cėsių pilies bokštas, kur iki šių dienų išliko aiškus patalpų planas ir tinklas laiptų, kuriais lipant keturių aukštų patalpas galima apžiūrėti nuo rūsio iki palėpės. Antrame bokšto aukšte yra magistro kambarys arba vadinamoji Žvaigždžių salė – prašmatni patalpa su tinklo pavidalo žvaigždiniais skliautais, konsolėmis ir kažkada puošusio sienas piešinio fragmentais. PIETINIS BOKŠTAS, kurio viršutinę dalį puošia dvi arkadų juostos, iš išorės yra gražiausias pilies bokštas. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje jis statytas kaip apsauginis bokštas be langų, tik su šaunamosiomis angomis. Bokšto rūsyje yra buvęs kalėjimas, kurio perdangos skliaute yra nedidelė anga, per kurią į rūsį buvo galima patekti iš pirmo aukšto. ŠIAURINIS BOKŠTAS XV–XVI a. sandūroje statytas koviniams tikslams ir nepritaikytas gyventi. Atkastos židinių vietos ir dūmtraukis buvo skirti pabūklams uždegti. Išlikusios beveik visos rytinio ir pietinio korpusų sienos, tačiau nebėra perdangų ir stogų. Pirmame PIETINIO KORPUSO aukšte buvo sandėliai, o antrame – prašmatni vadinamoji Švenčių salė. Pirmame RYTINIO KORPUSO aukšte buvo virtuvė, duonos kepykla, alaus darykla, antrame – valgomasis ir gyvenamosios patalpos. Trečias aukštas (palėpė) tarnavo apsauginiams tikslams.
Foto - Gundars Kalniņš, Jānis Vīksna, Kaspars Kurcens.
http://www.pilis.lv
