29/05/2025
📸 Akimirka iš Festas de Matosinhos – aš, šventinės euforijos apsuptyje, rankoje laikau ką tik iš krosnies ištrauktą pão quente com chouriço ir šaltą alų. Šis duonos ir dešros derinys, apskrudęs, kvapnus, burnoje tirpstantis – tai vienas iš tų privalomų potyrių, kurie šio miesto šventes paverčia ne tik reginiu, bet ir skonio švente. Ir viskas šurmulyje, kur sklinda muzika, kvapai ir juokas – mano mėgstamas metų laikas Matosinhose.
Pasinerkite į saulės nutviekstą Matosinjosą – pakrantės prieglobstį, kuris pavogė mano širdį ir vis grąžina mane atgal, vos tik turiu progą. Gyvenu visai netoliese, tad šis miestelis jau seniai tapo ne tik lankytina vieta, bet ir mano kasdienybės atokvėpiu. Kartu su manimi leiskitės į džiaugsmo kupiną nuotykį po šį žavų pakrantės miestą, kuriame jūros brizas ir šniokščiančių bangų ošimas sukuria tyros palaimos simfoniją.
Daugelis keliautojų, apsistoję Porte, užsuka į Matosinhosą tik dėl paplūdimio ar jūros gėrybių restoranų – ir išties, tai jau verti aplankymo taškai. Tačiau šis miestas siūlo kur kas daugiau nei smėlėtą krantą ar puikią vakarienę. Matosinhos slepia ištisas istorijos, meno ir tikėjimo klodus, kurie dažnai lieka nepastebėti, bet laukia, kol juos atrasite.
Matosinhoso paplūdimiai – tai mano laiminga vieta, saulės nutvieksta šventovė, kurioje banglentininkai skrodžia bangas, o paplūdimių lankytojai mėgaujasi gera nuotaika. Kiekviena akimirka čia – nuo smėlėtų kojų pirštų iki sūrių plaukų – yra paprastų džiaugsmų, kuriuos teikia diena prie jūros, šventė.
Man, kaip jūros gėrybių mėgėjai, Matosinjos atrodė kaip kulinarinis rojus. Žvejų turgus – ryškus spalvų ir kvapų gobelenas – mane įtraukė. Vedama nosies į pakrantės restoranus, mėgavausi šviežiausiu, meistriškai paruoštu laimikiu. Kiekvienas kąsnelis yr tarsi skonių šokis, atspindintis miesto jūrinę sielą.
Kaimyniniame Porto žvejų kvartale tamu vietinio ritmo dalimi. Siauros gatvelės, išpuoštos spalvingomis freskomis ir draugiškais veidais, rodo miesto autentiškumą. Stebėdama žvejų darbą ir bendraudama su vietiniais amatininkais pasijunti lyg laikina gyventoja, besidalijanti bendruomenės džiaugsmu.
Tačiau Matosinhos turi ir gilesnę istoriją – miestą formavo bangos ne tik tiesiogine, bet ir metaforine prasme. Uostas, kuris šiandien priima kruizinius laivus ir žymi Portugalijos pramoninį stiprumą, buvo pastatytas XIX a. Tai buvo titaniška užduotis, reikalavusi ne tik inžinerinio meistriškumo, bet ir bendruomenės atkaklumo. Šiandien, vaikščiodama krantine, dažnai pagalvoju apie rankas, kurios k***o pamatus šiai pakrantės imperijai.
Ant jos kranto iškilusi vėjo ir šviesos pagauta skulptūra „Anémona“, sukurta Janet Echelman, traukia akį savo poetišku lengvumu. Įdomu tai, kad autorė mokėsi nėrinių technikos Lietuvoje – o tuo metu Lietuvoje, Vingio parke, buvo eksponuotos ir kelios jos laikinos instaliacijos. Ši skulptūra – lengva kaip tinklas ir galinga kaip bangos smūgis – sujungia pasaulius: tarp tradicijų ir technologijų, tarp vietos identiteto ir globalios kūrybos.
O tada yra legenda.
Senhor de Matosinhos – tai ne tik bažnyčia. Tai tikėjimo, vilties ir stebuklo simbolis. Legenda pasakoja apie Jėzaus atvaizdą, išplaukusį jūra ir rastą netoli dabartinės bažnyčios vietos. Ši medinė skulptūra tapo miesto širdimi. Kiekvienais metais šis stebuklingas įvykis minimas per „Festas do Senhor de Matosinhos“ – viena svarbiausių ir spalvingiausių švenčių šiaurės Portugalijoje. Turgūs, mugės, procesijos, muzikos koncertai – šventė trunka kelias savaites ir į miestą pritraukia tiek vietinius, tiek keliautojus. Tuo metu Matosinhos alsuoja gyvenimu.
Ir dar viena legenda, dar senesnė – apie Cayo Carpo. Pasakojama, kad romėnų kilmingasis Cayo Carpo vestuvių dieną, čia, paplūdimyje, netikėtai pateko į stebuklingą įvykį: jo žirgas įšoko į jūrą ir pasiekė laivą, kuriame buvo vežamas Šv. Jokūbo kūnas. Grįžus į krantą, Cayo Carpo ir jo žirgas buvo pasidengę jūros kriauklėmis – vieiromis, vėliau tapusiomis piligrimų simboliu. Iš šio stebuklingo „padengimo“ (port. "matizado") kai kas kildina paties Matosinhos vardo atsiradimą.
Matosinhos – tai ne tik kelionės tikslas; tai stebuklingas pabėgimas, kuris įsirėžia į jūsų sielą. Nuo paplūdimių iki jūros gėrybių vaišių, istorinių legendų, meno kūrinių ir gyvybingų švenčių – kiekviena akimirka Matosinhose yra džiaugsmo, ryšio ir grynosios pakrantės gyvenimo magijos šventė.
Jei norėtumėte patirti Matosinhos ne tik akimis, bet ir širdimi bei skoniu – kviečiu jus prisijungti prie mano ekskursijos po šį miestą. Kartu atrasime, pajusime, išgirsime ir paragausime Matosinhos žavesio. Susisiekite – mielai būsiu jūsų gide šiame magiškame pakrantės kampelyje! 🌊✨
